Žodžių iroditi reikšmės

įrodyti - įrod|yti, įrodo, įrodė patvirtinti faktais, argumentais: Įrodyti savo ištikimybę tėvynei. Įrodyti teoremą. Įrodyti savo pažiūrų teisingumą.
rodyti - rod|yti, rodo, rodė 1. duoti žiūrėti, leisti matyti, daryti matomą: Rodyti kam paveikslą, nuotrauką. Laikrodis rodo pusę devynių. Rodyti kelią. Pirštais rodyti Veidrodis blogai rodo. 2. prk. duoti pažinti, reikšti, liudyti: Rodyti meilę, neapykantą, drąsą. Rodyti savo mokėjimą, pranašumą. rodė jį pavyzdžiu visiems. Ką rodo šie duomenys? rodymas.
išrodyti - išrod|yti, išrodo, išrodė daugelį parodyti: išrodė svečiams savo kambarius, knygas. sngr.: Viską išsirodė. išrodymas.
pasirodyti - pasirod|yti, pasirodo, pasirodė 1. -> parodyti. 2. pasidaryti matomam, pastebimam: Iš kamino ugnis pasirodė. pasirodė mėnulis (išlindo iš debesų). Danguje pasirodė kometa. 3. kur ateiti: Čia jis retai kada pasirodo. 4. sudaryti įspūdį: Jis man pažįstamas pasirodė. 5. atsirasti, paplisti: Žmonėse atsišaukimų pasirodė. 6. paaiškėti: Jis pasirodė nekaltas ...
žiodyti - žiod|yti, žiodo, žiodė prp. žioti: Žiodyti arklį. Burną, nasrus, snapą žiodyti prk.: Žirkles, mintuvus žiodyti žiodymas.
parodyti - parod|yti, parodo, parodė 1. duoti pamatyti: parodyk man albumą. Teatras parodė naują spektaklį. sngr.: Pasirodyk savo pirkinius. 2. pateikti tikrinti: Parodyti pasą. Parodyti ligonį gydytojui. 3. atskleisti, pareikšti: Parodyti savo gabumus. Parodyti dėkingumą. parodyk mums savo balsą. sngr.: Gandas pasirodė klaidingas. 4. kvočiant paliudyti: Tatai liudytojai pa...
nurodyti - nurod|yti, nurodo, nurodė 1. nusakyti, paaiškinti (vietą, laiką, būdą): nurodė kelią per mišką. Nurodyti uždavinio sprendimo būdą. 2. pasakyti, painformuoti: nurodė veikalą, jo autorių. Nurodyti, kur kreiptis. nurodymas.
įrodinėti - įrodinė|ti, įrodinėja, įrodinėjo džn. mžb. įrodyti: Savo teisingumą įrodinėti įrodinėjimas.
atrodyti - ródyti,-o (ródžia -ija; ), -ė (-ijo)1. duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti:Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus Ródyti kam paveikslą, nuotrauką Dabar neródžiu nieko niekam Dedąs pinigus kapšin ir niekam neródąs Kap gaspadorius nueina rugių žiūrėt, tai atsineša saują ir moterim ródžia Savo ar...
aprodyti - ródyti,-o (ródžia -ija; ), -ė (-ijo)1. duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti:Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus Ródyti kam paveikslą, nuotrauką Dabar neródžiu nieko niekam Dedąs pinigus kapšin ir niekam neródąs Kap gaspadorius nueina rugių žiūrėt, tai atsineša saują ir moterim ródžia Savo ar...
prajodyti - prajod|yti, prajodo, prajodė -> prajodinėti.
nepasirodyti - Naudojamas kaip funkcija žodžio padaryti neigiamą žodžių grupė arba žodis naudojamas kaip funkcija žodžio stovėti praėjusių žodžių grupė neigiamas
išjodyti - išjod|yti, išjodo, išjodė 1. jodant išmankštinti: Išjodyti arklį. 2. jodant ištrypti: Kareiviai išjodė pievą. išjodymas.
irodyk - archajiškas išmokti ar sužinoti patirtis išbandyti tiesos, galiojimo laikas, arba tikrumą
lodyti - lod|yti, lodo, lodė priežodis loti 1: Nelodyk šunelių, neskambink durelių - neleisiu (d.). lodymas Žiūrėk: [loti].
išnuodyti - išnuod|yti, išnuodija, išnuodijo nuodais išnaikinti: Išnuodyti peles. išnuodijimas.
nuodyti - nuod|yti, nuodija, nuodijo 1. nuodais kenkti, žudyti: Užterštas oras nuodija sveikatą. Nuodyti muses, blakes. sngr.: Kas rūko, tas nuodijasi. 2. prk. gadinti, žaloti: Tas pikčiurna nuodija man gyvenimą. Nuodyti sąmonę kenksmingomis idėjomis. nuodijimas nuodytojas, nuodytoja dkt.
juodyti - juod|yti, juodija, juodijo darytis juodam, juosti: Šienas juodija nuo lietaus. juodijimas.
nusinuodyti - aa medžiaga, kuri per savo cheminis veikimas paprastai žudo, Sužeidimai, arba susilpnina organizmo B (1) kažkas destruktyvus arba kenksmingos (2), antipatijos ar neapkentimas objektas yra medžiaga, kuri slopina veiklą kitos medžiagos ar reakcija ar proceso metu
išžiodyti - išžiod|yti, išžiodo, išžiodė prp. išžioti: Išžiodyti snapą, snukį, burną. Išžiodyti vaiką. išžiodymas.
apsinuodyti - aa medžiaga, kuri per savo cheminis veikimas paprastai žudo, Sužeidimai, arba susilpnina organizmo B (1) kažkas destruktyvus arba kenksmingos (2), antipatijos ar neapkentimas objektas yra medžiaga, kuri slopina veiklą kitos medžiagos ar reakcija ar proceso metu
nujodyti - nujod|yti, nujodo, nujodė 1. jodant nuvarginti: nujodytas arklys. 2. šnek. nudėti, nukišti: Kur nujodei puoduką? nujodymas.
pajuodyti - pajuod|yti, pajuodija, pajuodijo pajuoduoti: pajuodijusios lubos. pajuodijimas.
nunuodyti - nunuod|yti, nunuodija, nunuodijo nužudyti nuodais: Vagys nunuodijo šunį. sngr.: Skandinosi, norėjo nusinuodyti. nunuodijimas.
įrodytas - aiškiai parodyti,
įrodymai - išorinis ženklas nuoroda b kažkas, kad pateikia įrodymų, liudijimą specialiai kažkas teisėtai pateikta į teismą išsiaiškinti kokį nors klausimą, kuris liudija tiesą, ypač tas, kuris savanoriškai prisipažįsta nusikalstamumu ir liudija prieš savo bendrininkų baudžiamojo persekiojimo turi būti peržiūrėta pastebimi
apnuodyti - nuõdyti,-ija, -ijo 1.nuodais kenkti, marinti, naikinti:Užterštas oras nuodija mūsų sveikatą, gali ją ir visai palaužti 2. veikti, kenkti žalingomis idėjomis:Buržuaziniai nacionalistai nuodijo mūsų krašto darbo žmonių sąmonę apnuõdyti apnúodyti 1.nuodais pakenkti, apmarinti:Amoniakas patenka į kraują ir apnuodija gyvulio organiz...
įrodinėjimas - rodinė́jimas → rodinėti. → įrodinėti: Įrodinėjimas ne visados baigiasi įrodymu, nes galima įrodinėti, bet neįrodyti, ko reikia Tėvas klausėsi motinos įrodinėjimų, vis taip pat žiūrėdamas į ją skersom Mokytojo įrodinėjimai jam rodės teisingi | Jausmą galima nugalėti ne įrodinėjimais, o sužadinant kitą, prieštaraujantį ...
užnuodyti - užnuod|yti, užnuodija, užnuodijo 1. pakenkti nuodais: Metalo dulkės gali užnuodyti organizmą. sngr. 2. primaišyti nuodų: užnuodytas vanduo. užnuodijimas.
įrodymas - įrodym|as 1. -> įrodyti (veiksmas). 2. argumentas, faktas, patvirtinantis įrodomąjį dalyką: Daiktinis įrodymas (teis.). 3. protavimo sistema, kuria prieinama nauja išvada: Teorema turi keletą įrodymų.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž