Žodžių inila reikšmės

inicialai - iniciãlai pirmosios vardo ir pavardės raidės.
inionas - išorės pakaušio gumburo kaukolės
gaila - gaila prv. 1. ima gailesys: G. vargšo žmogaus. G. į jį žiūrėti. 2. nemalonu, skaudu, ko netekus, nesulaukus ir pan.: G. sugaišto laiko. G., kad jis neatėjo. Brolio g., žiedo dar gailiau (folkloras). G., man g. rūtų darželio (d.).
Atila - 406? -453 Hunai karaliaus Dievo rykštė
gorila - gorila zool. stambi žmoginė beždžionė (Gorilla gorilla).
Delila - Teisėjų knyga Samsonas ponia ir išdavikas
bacila - bacila biol. lazdelės pavidalo bakterija.
Ðeila - slėnis, vale
iniciatyva - iniciat|yva 1. ryžtas, sumanymas, veikimo pastangos pradžia: Žmogus su iniciatyva. Rodyti didelę iniciatyvą. 2. vadovaujamasis vaidmuo, pirmavimas: Paimti iniciatyvą į savo rankas.
iniciacija - aktas, ar inicijuojant b pradėto c procesą, pavyzdžiui apeigos, ceremonijos, išbandymai, ar instrukcijos, su kuria yra pagamintas sektai ar visuomenės narį arba investavo tam tikrą funkciją ar statuso pradėto būklės į šiek tiek patirties ar veiklos sferos knowledgeableness
iškyla - iškyla iškilimas, pakilimas: Upėje i. (sekluma) pasidarė. Kelio i. 2 iškyla 1. išvyka, ekskursija: I. į pajūrį. 2. iškilmės.
iniciatyvus - iniciatyv|us, iniciatyvi turintis iniciatyvos. iniciatyviai prv. iniciatyvumas.
apdaila - apdail|a galutinis dirbinio, statinio sutvarkymas, papuošimas: apdailos darbai.
atgaila - atgail|a gailėjimasis nusikaltus, suklydus: Atėjo atgailos metas.
iniciatorius - iniciator|ius, iniciatorė dkt. kas imasi iniciatyvos, sumanytojas, pradininkas.
grabaila - grabaila b. šnek. nevikrus žmogus.
atbraila - atbraila išsikišimas, užlenkimas, karnizas: Skrybėlės, krosnies a.
iniciatyvinis - iniciatỹvinis,-ė → iniciatyva 2: Tarybų Lietuvos kaime išdygo jau šimtai iniciatyvinių grupių, kurios ryt poryt taps naujais kolektyviniais ūkiais
byla - byl|a 1. teis. teismo procesas: Iškelti, laimėti bylą. Bylą vesti. Baudžiamoji, civilinė byla 2. tam tikras raštinės dokumentų rinkinys: Raštų prisirinko visa byla 3. kalba, šneka: Visi klausėsi tos bylos. Bylą byloti. 4. tarm. buvimas, metas: Prasideda dienos byla Nakties byloje visaip atsitinka.
įnikimas - nikìmas → nikti 1. → apnikti:1. Šunių apnikìmas Atsikratė šiaip taip tokiu apnikimù [parazitų] 2.Atsispirt apnikimams pagundų → įnikti 1: Stojus giedrai, dabar pats įnikìmas pievų pjauti Jis buvo palinkęs nuo įnikimo į knygas Pašėlęs įnikimas tų vaikų skaityti, nė apsakyti negali !...
drozofila - aa produktas augalų augimui (kaip grūdų, daržovių, arba medvilnės)
įnirtinti - nir̃tinti, -ina, -ino, nirtìnti, -ìna, -ìno. nirsti. 1. pykdyti, siutinti: Jie kvatojosi iš jos begėdiškų frazių ir nirtino ją. 2. skatinti, kelti norą greičiau daryti ką: Aš nir̃tinu, kad įnirstų žanytis, didžiau darbuotis. apnir̃tinti. įvaryti nirtulį: Jauną arklį aš pats apnir̃tinau, negal bepataisyti. įnir̃tinti. įpykinti, įerzinti: Mini...
įnirtimas - nirtìmas. → nirsti: 1. Kaip jau anas pradeda nirst, tai nirtìmui ir galo nėr. 2. Šį arklio nirtimą pergalėjau. apnirtìmas. → apnirsti: 1. Nuodus ir apnirtimą savimp apdengdamas, arba slėpdamas. Nuog veido rūstybės apsinirtimo tavo. Herodas iš to apsinirtimo užmušdinęs ir pasmaugdinęs est visus bernelius. 2. įnirtìmas. → įnirsti: 1. Žvėrių įnirt...
inicijuoti - sukelti arba palengvinti rinkinys vyksta pradžią
įnirtingas - įnirting|as, įnirtinga kupinas įniršio, įtūžio, pykčio: įnirtingi mūšiai. Įnirtingas puolimas, staugimas. įnirtingai prv.: Priešas puolė įnirtingai. įnirtingumas.
įnikti - įnik|ti, įninka, įniko 1. įprasti: įniko šernai į bulves. 2. įsigilinti, įknibti: Įnikti į darbą. įnikimas.
įnikęs - imtis ir padaryti visai visuma
barzdyla - barzdyla v. šnek. žmogus su barzda.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž