Žodžių išmintingas reikšmės

išmintingas - išminting|as, išmintinga turintis daug išminties, protingas: Išmintingas patarimas. išmintingos akys. Padaryk mane mokytą ir išmintingą (folkloras). išmintingai prv.: išmintingai elgtis, kalbėti. išmintingumas: Visi stebėjosi jo išmintingumu.
neišmintingas - trūksta išminties ar geras jausmas yra kvailas, neišmintinga
išmintingumas - išmintingùmas → išmintingas: Palankumas yr didžiausis išmintingumas Dėl išmintingumo jis nėr peiktinas, bet šiaip doros maža tėra iš jo
ismintingas - išminting|as, išmintinga turintis daug išminties, protingas: Išmintingas patarimas. išmintingos akys. Padaryk mane mokytą ir išmintingą (folkloras). išmintingai prv.: išmintingai elgtis, kalbėti. išmintingumas: Visi stebėjosi jo išmintingumu.
išmintis - išmint|is, išminties m. turėjimas patirties, supratimo ar mokslo ir sugebėjimas taikyti juos praktikoje, išmanymas, protingumas: Jis turi daug išminties. Dažnai (su) sermėga apsivilkus vaikščioja tikroji išmintis (folkloras).
išminti - išmin|ti, išmina, išmynė 1. ištrypti, ištrempti: Išminti pievą. 2. dažnai einant, suplūkti: Pagrioviu išmintas takas. 3. atskirti pluoštą nuo spalių: Jaują linų išmynėm. išmynimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž