Žodžių gudeti reikšmės

budėti - budė|ti, budi, budėjo 1. saugoti, prižiūrėti ką, dežuruoti: Budėti sargyboje. Budintis tarnautojas. Budėti prie ligonio. 2. nemiegoti: Visą naktį budėjau. 3. žem. būti prie pašarvotojo, dalyvauti šermenyse: Budėti prie mirusiojo, mirusįjį. budėjimas budėtojas, budėtoja dkt.
apgruzdėti - gruzdė́ti,grùzda, -ė́jo 1.degti be liepsnos, rusėti, smilkti, svilti; ruduoti nuo karščio, nuo sausros, šalčio:Ugnis grùzda rąste, t. y. be liepsnos dega Medis grùzda, ugnis rusa, po pečiumi ugnis troliuoja Kibirkštys grùzda (gruzdena) po pelenais Šlapias medis nedega, tik grùzda Vienas nuodėgulis liko, tai ...
burzdėti - burzdė|ti, burzda, burzdėjo 1. žr. bruzdėti 1. 2. ulbėti, burbuliuoti: Tetervinas, kalakutas burzda. 3. žr. burzgėti 2. burzdėjimas Žiūrėk: [bruzdėti] [burzgėti].
bruzdėti - bruzdė|ti, bruzda, bruzdėjo 1. judėti, krutėti: Nepaguli ramiai, vis bruzda. 2. skubant ką daryti: Vyrai bruzda po laukus. Visi tik bruzda namo. 3. nerimauti, kilti: Valstiečiai pradėjo bruzdėti prieš baudžiavą. bruzdėjimas.
čiaudėti - čiaud|ėti, čiaudi, čiaudėjo nevalingai staigiai su šnypščiamu garsu iškvėpti orą: Jis čiaudi, slogą turi. čiaudėjimas.
atsigodėti - godė́ti,-ė́ja (gõdi), -ė́jo peikėtis. atsigodė́ti atsipeikėti, atsigauti, susiprasti:Tik šiandien atsigodė́jau, kad klėtyje ant užlių dar turime nemažai sėmenų Besidairydamas pro krūmus, atsigodė́jau, kur namai yra Ir aš atsigodė́jau, kad mes abu Rygon važinėjom Ir anas po laiko atsigodė́...
dadėti - dadė́ti,dãda, -ė́jo 1. gagenti:Žąsys dãda, o žąsinas taraliuoja Žąsys, kaklus ištiesusios, eina dadė́damos, žvalgydamos 2. dadenti 2. nùdada, -ė́jo nudardėti:Jau nudadė́jo
badėti - badė|ti, badėja, badėjo badauti, alkti. badėjimas.
apdėti - dė́ti,dẽda (dẽsti, dẽma, dė́ma, dė́sti ), dė́jo1. guldyti, statyti:Kam dedì puodą prie krašto, nuvirs Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Dėk kartį, vežimą veršim Dė́k į skrynią tą skepetaitę Ką tu dė́si po šonelių, ką tu po galvelės? Prie sopės dẽda g...
aidėti - aidė́ti,aĩdi, -ė́jo áidėti, -a, -ėjo1.skambėti, garsėti aidui:Jo žingsniai ir balsas keistai dundėjo ir klaikiai aidėjo tamsiuose kalėjimo tarpsieniuose Ir aidi murmuriniais skliautais gimtoji mylima kalba Giria net áida Skamba, áida pentinėliai Kai užbliauja karvė, tai neit per visą girią aĩdi 2. plist...
dardėti - dardė|ti, darda (darda), dardėjo 1. bildėti, trinkėti, dundėti: Darda ratai per akmenis. Visą priešpietį vieškelis dardėjo (važiuojant). 2. bildant važiuoti: Vienas paskui kitą dardėjo keturi vežimai. dardėjimas .
bildėti - bildė|ti, bilda, bildėjo 1. sklisti daužymo į kietus daiktus garsui, trinksėti: Ratai, statinės, staklės bilda. 2. bildant važiuoti: Žmonės bilda į miestą. bildėjimas.
bezdėti - bezdė́ti,bẽzda, -ė́jo 1. smirdinti, smirsti, „orą gadinti“.2. bijoti, drebėti.
atsidėti - padaryti iškilmingu aktu
apledėti - ledė́ti, -ė́ja (lẽdi), -ė́jo. 1. trauktis, dengtis ledu: Medžiai ledė́ja, t. y. apskardu apleido. 2. sušalti į ledą, virsti ledu:
atlydėti - lydė́ti,lỹdi (lỹdžia), -ė́jo 1. eiti, važiuoti drauge su išvykstančiu asmeniu iki kurios nors vietos:Lydovas lydė́jo viešnią Gražu pareiti, kad lydi balti broleliai ik vartų, baltos seselės per lauką Marti lydėjo ligi vartelių, sesuo į puskelę Nėr man bernelio keliu lydėtie Tai gardu gertie, kad myli, gražu važiuot...
atžydėti - žydė́ti,žýdi (žýdžia, žýsti, žỹdi), -ė́jo 1. būti išsiskleidusiam būti su žiedais:Žolės suniko žydė́ti po pievas Gražūs žiedai visi, kai žýdi, o kai nežýdi, tai ruduo Do nežýdžia ramunės, yra tik burbuolytės Man pats gražasai laikas, kai žýdžia obelys, alyvos ...
atsėdėti - sėdė́ti,sė́di (sė́džia), -ė́jo1. laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis:Sėdžiu ažu stalo Sėdmi Da vaikas nesė́di – kap grybas Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur Sė́džia abu i kalba Sė́dy(sėdėk)tu, kad...
atriedėti - riedė́ti,ríeda (riẽda ), -ė́jo 1.judėti sukantis, ristis:Kai aš jojau par laukelį, laukelis skambėjo, visi pilki akmenėliai į šalis riedėjo Rieda mano rateliai nesmaluoti, lylio! Kur tas kamuoliukas riedės, ir tu ten keliauk Eini gi – net kiaušinis nuo galvos neriedė́tų Kūlio rieda(susiima kojas ir virsta per galv...
atbildėti - bildė́ti,bìlda, -ė́jo 1. išduoti garsą, daužant į kietus daiktus, trinkėti, dundėti:Kai reikia kilnot tais statines, tai baisiausiai bìlda Ei trinka, bilda kieme grįsti tilteliai Trinka bilda skrynužės, per laukelį vežamos Girdėti buvo ratai bildant Prie durių bildėti(į duris belsti) | Kad ir pelės braška, nereik taip bil...
atspindėti - spindė́ti,spiñdi (spìndi spìndžia spìnda ), -ė́jo (spindė ) 1. skaisčiai šviesti, žibėti, žėrėti:Saulė spiñdi par langą Kur nespinda saulė, ten niekas ir neauga Pavasarį sušilus ir saulei spìndžiant, mažėliai išeina į pašalėlį ant saulės pasibovyt Saulelė spìnda puikiai Po ...
atsibodėti - bodė́ti,bõdi (bódi, -ė́ja), -ė́jo 1. jausti kam priešišką jausmą, nemėgti, nekęsti, vengti:Bodė́ti savim pačiu Vai bõdit, bõdit manim, broleliai, mano margom skrynelėm Pastatyk, tėvuli, dėl manęs krėslelį, sodinki, tėvuli, bõdimą dukrelę O gal, tėvuli, gal bõdžiama dukrelė bu...
būdvardėti - būdvardė|ti, būdvardėja, būdvardėjo gram. virsti būdvardžiu. būdvardėjimas.
atsižadėti - mesti rūkyti, atsisakyti arba atsistatydinti paprastai oficialią deklaraciją,
atsivėdėti - vėdėtis,-ėjasi, -ėjosi atsivėdė́ti1. atmesti atgal ar aukštyn (ppr. ranką), užsimoti (smogti, mesti):Kap atsivėdė́siu, kap duosiu tau! Aš jam būčia pylęs, ale nebuvo kur atsivėdė́t Ir duodu atsivėdė́damas [kultuvu], ir mušu Kad duosiu atsivėdė́jęs, tai tuoj nuvirsi tolyn Alyzas įtūžo, atsivėdėjęs trenkė ...
atsispindėti - archajiškas virsti arba nuo kurso atitraukti, kad sutrukdytų plaukimui ir sukelti keisti kryptį
atidėti - dė́ti,dẽda (dẽsti, dẽma, dė́ma, dė́sti ), dė́jo1. guldyti, statyti:Kam dedì puodą prie krašto, nuvirs Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Dėk kartį, vežimą veršim Dė́k į skrynią tą skepetaitę Ką tu dė́si po šonelių, ką tu po galvelės? Prie sopės dẽda g...
atidundėti - dundė́ti,dùnda (duñda), -ė́jo 1.griaudėti, trinkėti, bildėti:Perkūnas dunda Griaustinis duñda Pareita smarki perkūnija, dùnda visi pašaliai Vidur kalnų dundėjo griausmai Girdėt armotos dùnda Visą dieną armotos duñda ir duñda Vanduo, virdamas sagone, griaustinis griaudamas, vežimas važiuo...
atidardėti - dardė́ti,dar̃da (dárda), -ė́jo 1.bildėti, trinkėti, dundėti; dardant važiuoti:Ratai dardėdami ir šokinėdami rieda keliu Oi kaip dar̃da ratai, net dantys žlega! Dárda ratai plikšalais važiuojant Visą priešpietį vieškelis dardė́jo | Vienas paskui kitą dardė́jo keturi vežimai ║barškėti:Med...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž