Žodžių guba reikšmės

guba - gub|a 1. sušlietų javų pėdų krūva, rikė: gubas stato. Vėjas išvartė rugių gubas. gubų eilė. Aš pati kaip guba 2. sustatytų kokių kitų daiktų krūva: Šautuvai statomi į gubas.
geba - geba fiz. galėjimas sukelti reiškinį, būseną, ypatybę: Lęšio laužiamoji geba Sugėrimo geba Atspindžio geba gebė|ti, geba, jo mokėti, galėti: Ji geba ir verpti, ir austi. jimas.
duba - dub|a žr. duoba.
apgauba - apgaubà aptiestuvas, gaubtas:Ir padirbo ... penkias dešimtis segačių varinių stogui susegti, idant taptų iš visų dangsčių viena apgauba (pallium)
globa - glob|a 1. globojimas: Raktai buvo tėvo globoje. 2. teis. nepilnamečių našlaičių ir neveiksnių piliečių teisių ir interesų apsauga: Paskirti mažamečiui globą. Paimti turtą į globą. Skirti, steigti globą turtui. globos skyrimas.
duoba - duob|a 1. drevė: Margi paukšteliai po duobas lando (d.). 2. žem. jauja: Linų pridžiaudavo pilną duobą. 3. senoviškai ūkis, gyvenimas, sodyba.
dauba - daub|a 1. slėnys, klonis (ppr. gilesnis): dauboje gyvena. 2. geogr. žemės paviršiaus įdubimas stačiais šlaitais.
gavyba - gavyba gamtos, taip pat žemės ūkio duodamų gėrybių ėmimas, gavimas: Naftos, dujų, rūdų, akmens anglių g. Pieno, kiaušinių, mėsos, grūdų g.
ganyba - ganyb|a ganymas; ganykla: Meitėlis penyboje, o karvė ganyboje tunka (folkloras).
gamyba - gamyb|a organizuotas gaminimas: Mašinų, prekių gamyba gamybos priemonės, planas.
daugyba - daugyb|a mat. veiksmas, kuriuo vienas dydis didinamas tam tikrą kiekį kartų: daugybos lentelė. daugybos ženklas.
graužavirba - graužavirba žr. vingilis 1 Žiūrėk: [vingilis].
boba - bob|a 1. menkinamai ištekėjusi moteris; sena moteris, senė: Prisirinko bobų, bobelių, bobučių. 2. šnek. familiariai žmona, pati. 3. v. menkinamai bailus silpnos valios vyras. 4. žr. kerėpla 1. 5. gubos pradžia iš kelių pėdų; paskutinis surištas pėdas, paskutinė pradalgė. 6. formoje kepamas saldus pyragas. bobų kąsniais (dideliais tumulais) snigti. bobų v...
alba - ×alba( albo) arba:Tur giedoti psalmą vieną alba du, alba keturis pagalei prievolės Šią dieną alba rytoj tavo vaikas klaus
arba - arbà bene,gal:Arba tu man padėsi, kad nori žinot? Arba tu nežinai, kas čia Arba gi mes to pigiai nepervesim, kad viršunybę mums pripažintų
gręžyba - 6drill
dilba - dilba b. 1. kas žiūri padilbomis, iš paniūrų, paniurėlis: Jis toks d., negali nė į akis pasižiūrėti. 2. didelis, nevikrus, nerangus žmogus.
damba - damba tech. pylimas, užtvanka; kranto sustiprinimas.
dalba - dalb|a kartis, pagalys ar strypas kam kelti, risti: Su dalbomis akmenis rita.
bomba - bomba kar. sprogstamasis įtaisas: Aviacinė b. Atominė b.
bamba - bamb|a 1. pilvo vidurio duobelė: Aukščiau bambos neiššoksi (folkloras). 2. prk. koks išsipūtimas, iškilimas, bumbulas: Medis su bamba (gumbu). Stalčiaus bambelė (rankenėlė) bambė|ti, bamba (bamba), bambjo šnek. su nepasitenkinimu, įkyriai kalbėti: Namie pradės bamba, kad gaištu. Nebambėk, kad tiesos nežinai. bambjimas.
ameba - am|eba, amebos zool. vienaląstis šakniakojis pirmuonis, neturintis pastovios formos (Amoeba).
drimba - drimba b. menkinamai ištižęs, tingus, sunkus, nerangus, sudribęs žmogus ar gyvulys, dribšas: Tai d., vos pasivelka.
daryba - daryba (pa) darymas: Žodžių d. (lingv.).
dalyba - dalyb|a 1. dalijimas: Dabar tau dalyba (kortas dalyti). 2. mat. veiksmas, kuriuo vienas dydis mažinamas tam tikrą kiekį kartų; priešingai daugyba: Dalyba be liekanos. dalybos ženklas.
apkaba - apkab|a 1. kabė, sąvarža: Lingės apkaba Rąstas pritvirtintas apkabomis. 2. kar. plokštelė šoviniams sukabinti ir įdėti į ginklą.
apkalba - apkalba 1. apkalbėjimas, blogos kalbos: Tai ne apkalba, bet tikra tiesa. Apkalbas leisti (apkalbėti, apšmeižti). 2. teis. vieno kaltinamojo kaltės vertimas kitam kaltinamajam apkalbė|ti, apkalba, jo 1. aptarti, apsvarstyti: Apkalba reikalus. 2. pasakyti apie kitą ką bloga, apšmeižti. jimas tojas, toja dkt.
atkalba - atkalb|a atkalbinėjimas: Jo atkalbos niekas neklausė.
drožyba - drožyba drožimo menas: Medžio d.
braižyba - braižyba brėžinių darymo teorija ir praktika.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž