Žodžių griut reikšmės

griauti - griau|ti, griauna, griovė 1. guldyti, versti: Vėtra medžius griauna. 2. ardyti, naikinti: Namus griauti 3. prk. žlugdyti, ardyti: Drausmę griauti 4. šnek. smarkiai ką daryti: Medžius griauname (vežame) iš miško. 5. šnek. griausti, trenkti (apie griaustinį). griovėj|as, griaua dkt. griovik|as, griauė dkt. griovimas.
griautis - griau|tis, griaunasi, griovėsi brautis, veržtis: Griautis į vidų. griovimasis.
griausti - griau|sti, griaudžia, griaudė 1. dundėti, trenkti (apie perkūniją): Ä–mė žaibuoti ir griausti 2. trenkti, belsti: Patrankos griaudžia. griaudimas 2 griau|sti, griaudžia, griaudė 1. jaudinti: Ką tik jauti, vis ramu - širdį glosto, griaudžia. 2. liūdėti, nerimti: Oi siaudė griauė širdelė mano (d.). 3. gailėti, gedėti: Karvė veršio griaudžia. sngr.: Ne...
griaužti - griauž|ti, griaužia, griaužė žr. graužti.
griūti - griūti, griūva (griūna), griuvo 1. irti: Pilis, tiltas griūva. 2. virsti, pulti: Medis griūva. Eidamas griuvo. 3. šnek. būriu eiti, važiuoti, veržtis: Žmonės griūva pro duris. 4. trupėti, gurti: Kirvio ašmenys griūva. Tos bulvės labai griūna (tyžta) verdant. 5. gultis, išsitiesti: G. į lovą. griuvimas.
griebti - grieb|ti, griebia, griebė 1. staiga imti rankomis ar dantimis, čiupti, stverti: Griebti ką už rankos. Šuo griebė man už kojos. griebė kibirą ir išbėgo vandens. sngr.: Skęstantis ir (už) šiaudo griebiasi (folkloras). 2. prk. suimti, apimti: Jį liga griebė (susirgo). 3. kaupti, godžiai pirkti, krautis: Godūs žmonės viską griebia. 4. liesti, siekti: Kelias b...
griaudėti - griaudė|ti, griaudėja, griaudėjo 1. griausti, griaudžioti: Perkūnija griaudėja. 2. prk. smarkiai trenkti, dundėti, aidėti: griaudėja sviediniai, būgnas. 3. šnek. smarkiai šaukti: Jis visais perkūnais pradėjo griaudėti (bartis). griaudėjimas.
griaustinis - griaustinis žaibo sukeliamas garsas, perkūnas, griausmas: G. griovęs, žaibai pliekę. G. bilda, trenkia. Balsas kaip g.
griūtis - griūt|is, griūties m. 1. geogr. akmenų, žemės ar sniego griuvimas nuo šlaito ar kranto. 2. daugelio griuvimas į krūvą: Dviratininkų griūtis.
griebtis - grieb|tis, griebiasi, griebėsi 1. -> griebti. 2. gautis, taisytis, stiprėti: Ligonis pradeda griebtis 3. imtis ką daryti: Griebtis griežtų priemonių. Griebtis klastos. griebimasis.
griaudus - griaud|us, griaudi žr. graudus.
gribišiauti - gribiš|iauti, gribišiauja, gribišiavo šnek. būti gribišiumi. gribišiavimas.
griaudžioti - griaudžio|ti, griaudžioja, griaudžiojo griausti, dundėti; tarpais griausti: Perkūnas nesiliovė griaudžiojęs. griaudžiojimas.
griebkit! - ilgas plonas kolonėlė paprastai medienos, plieno ar gelžbetonio įstumiamas į žemę, atlikti vertikalią apkrovą pleišto formos heraldinis mokestis, paprastai dedamas vertikaliai su plačiąja pabaigos iki AA šaudymui Arrowhead be pjovimo kraštus b [Lotynų Piliumas] Senovės Romos FOOT kario sunkusis ietis nustatyti ar įdėti į krūvą sukrauti į krūvą gausa apkr...
griausmas - griausm|as 1. griaustinis: Užėjo debesis su lietumi ir griausmu. 2. trenksmas: Karo, patrankų griausmas Kad tave g.! (toks keiksmas).
griebtuvas - griebtuvas 1. etnogr., vak. pjautuvo formos geležies lankelis javams griebti nuo pradalgės. 2. tech. krano žiaunos keliamiems daiktams suimti. 3. tech. įtaisas detalei ar įrankiui įtvirtinti: Grąžto g.
griebtukas - griebtùkas 1. griebiamasis įtaisas, virtuvės įrankis putoms ir kt. griebti.2.pjautuvo formos geležies lankelis, vartojamas javams griebti (nuo pradalgio imti):Kai kurios griebikės vis dar su griebtukù griebia rugius
gribišius - gribiš|ius, gribišė dkt. šnek. nedidelis vagis, vagišius.
griaučių - , susiję su, formavimo, pritvirtinti prie jo, arba panašus skeletas
griaučiai - griaučiai dgs. 1. gyvūno kaulų ir kremzlių (ar į juos panašių darinių) visuma, skeletas: Mamuto g. prk.: Iš jo liko vieni g. (labai sulyso). 2. prk. pagrindinės dalys: Sudegusio automobilio g. 3. prk. schema, metmenys: Literatūros veikalo g.
griaumenys - griaumenys dgs. medžių prigriuvęs tankus miškas.
griaumedis - griaumedis 1. išgriuvęs medis girioje. 2. b. menkinamai didelis, nevikrus, visur užkliūvantis žmogus: Baisus jis g.!.
griaudžia - žaibo blyksnis garsas, taip ir sukelia staiga išplito oro kelią elektros išlydžiu garsiai ištarimas arba iškyla grėsmė sprogimo, triukšmo
griaudimas - griaudìmas → griausti:1.Griaudìmas, žaibavimas – visą naktį! Anas kad lekia – kaip griaudìmas (perkūnas)! ^ Kad tave kur griaudimas! 2.Tebevyko kova, ir griaudimas buvo toli girdėti
griausmingas - griausming|as, griausminga garsingas, triukšmingas: Griausmingas balsas. griausmingi plojimai. griausmingos ovacijos. griausmingai prv.: griausmingai surikti. griausmingumas.
griaunamasis - sukelia sunaikinimo pražūtingas
griaudėjimas - griaudėjimas → griaudėti 1: Pasigirsdavo skardus audros griaudėjimas
griebimas - griebìmas 1.→ griebti 1: Ūmas griebimas, plėšimas gadina tešmenį ir mažina pieną Jei muselė nugrimzdusi, tai jos griebimas gali būti visai nepastebėtas 2.→ griebti 5: Aš už griebìmą rugių uždirbau penkis darbadienius, o už kviečių – tris Rugių griebìmas yra sunkesnis darbas kaip pjovimas → apgriebti...
griausmavaldis - griausmavaldis griausmų valdytojas Matyt, nepiktas buvo griausmavaldis
griebiamasis - pritaikyti areštavimo arba grabus ypač vyniojimo aplink
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž