gerklė
- gerkl|ė 1. priekinė kaklo dalis: Vilkas perplėšė kumelei gerklę. Griebė piktadarys už gerklės ir ėmė smaugti. 2. užpakalinė burnos dalis, ryklė: Išdžiūvo gerklė Kąsnis įstrigo gerklėje. Gerklę (g.) skauda. Nusišaldyti gerklę. 3. anat. kvėpavimo takų dalis, jungianti gerklas su bronchais arba tiesiog su plaučiais (trachea). 4. kuliamosios ar panašio...
gerklingas
- gerkling|as, gerklinga šnek. turintis gerą, stiprų balsą: Gerklingas gaidys. gerklingos moterys.
gerkliūgas
- gerkliūg|as, gerkliūgė dkt. ryt. rėksnys: Pažįstu tuos gerkliūgus - vėl ims rėkti.
gerklininkas
- gerkliniñkas,-ė rėksnys, šaukūnas.
raudongurklė
- raudongur̃klė raudongùrklė sniegena(Erythrina erythrina).
mėlyngurklė
- mėlyngurklė zool. strazdų šeimos krūmų paukštis (Luscinia svecica).