Žodžių garbinti reikšmės

garbinti - garbin|ti, garbina, garbino 1. duoti garbę, girti, aukštinti, šlovinti: Tėvynė garbina savo gynėjus. 2. prk. niekinti, peikti, plūsti: Tą nenaudėlį visi garbina. 3. šnek. gabenti, nešti, vežti: Kur tą maišą garbini? garbinimas garbintojas, garbintoja dkt.
isgarbinti - išgarbin|ti, išgarbina, išgarbino 1. išgirti, išaukštinti: Jį ten išgyrė, išgarbino. 2. prk. išniekinti, iškeikti: Išplūdo žmogų, išgarbino. 3. šnek. išvaryti, iškraustyti: išgarbino jį iš svetainės. išgarbinimas.
pagarbinti - pagarbin|ti, pagarbina, pagarbino pareikšti pagarbą: Pagarbinti Dievą. Gerą žmogų daug kas pagarbina. pagarbinimas.
barbinti - barbin|ti, barbina, barbino barškinti, belsti.
išgarbinti - išgarbin|ti, išgarbina, išgarbino 1. išgirti, išaukštinti: Jį ten išgyrė, išgarbino. 2. prk. išniekinti, iškeikti: Išplūdo žmogų, išgarbino. 3. šnek. išvaryti, iškraustyti: išgarbino jį iš svetainės. išgarbinimas.
garbintinas - vertas būti garbinamas labai žavus
garbiniuoti - garbin|iuoti, garbiniuoja, garbiniavo garbanoti. garbiniavimas.
garbinantis - archajiškas Pažymėtina, išskirti b daugiausia Didžiosios Britanijos naudojamas kaip įvairių asmenų ar grupių rango arba išskirtines davimo ar išreikšti garbinimo ar garbinimas pavadinimas
garbinius - garbìnius,-ė garbanius, kas garbiniuotais plaukais:Ar pažįsti tą garbìnių?
garbiniai - garbiniai garbiniuotieji bastučiai:Kodėl jo garbiniai toki nevykę, visi išvarpyti
garbingai - vertas garbės labai garsus garsus B teisę į garbę naudojamas kaip tam tikrų britų didikų vaikų pavadinimo ir įvairių vyriausybės pareigūnai, įvykdytus arba kartu su garbės ženklais ar pagarba, patvirtinantis Gerų elgesiu b nuosekliai su untarnished reputaciją
urbinti - urbin|ti, urbina, urbino smailiu įrankiu pasukinėjant daryti skylę: urbink, tik grąžto nenulaužk. urbinimas.
įdarbinti - įdarbin|ti, įdarbina, įdarbino spec. suteikti darbą: Įdarbinti jaunuosius specialistus. sngr.: Grįžęs iš kariuomenės, tuoj įsidarbino. įdarbinimas.
garbintoja - daugiausia Britų asmens svarbos naudojamas kaip įvairių pareigūnų (teisėjų ir kai kurių merų) garbinimas pavadinimą pasiūlė Dieviškoji būtybė ar antgamtinės galios, taip pat išreikšti tokiam Reverence religinės praktikos formą su savo kredo ir ritualinių ekstravagantiška pagarbos aktą arba susižavėjimą ar atsidavimas savigarbos objektą
garbinimas - gárbinimas → garbinti 1: Kamgi toks neišpasakytas gárbinimas? Ir prasidėjo viršininko garbinimas – kiekvienas kėlė taurę ir sakė kalbą → nugarbinti 1: Tobulą nugarbinimą ingytumėm → pagarbinti: Ir išvys, jog jau artinas ... pagárbinimas jų Su aukštu pagarbinimu
kirbinti - kirbin|ti, kirbina, kirbino 1. šnek. judinti, virbinti: Katė uodegos galiuką kirbina. Pirštus kirbinti 2. šnek. kutenti: Kirbinti kojų padus. Kažkas kirbina gerklėje. prk.: Smalsumo kirminas jį kirbino. kirbinimas.
garbinys - garbinys garbanota, susisukusi plaukų ar vilnų sruoga.
birbinti - birbin|ti, birbina, birbino 1. birbynę pūsti, dūduoti: Vamzdelį birbinti Birbinti į ragą. 2. prk. šnek. birbiant kulti, verpti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Avižas birbinti birbinimas.
garbintojas - gárbintojas(-is ), -a kas garbina:Senovės gadynių garbintojai Ji daug gárbintojų turi Garbintojai tabako neša aukas nikotinui Balvonų garbintojais bu[v]o trys karaliūs
garbingas - garbing|as, garbinga vertas garbės, girtinas: Garbingas darbas. garbinga giminė. garbingai prv.: Gyventi garbingai. garbingumas: Žmogaus garbingumas priklauso nuo jo paties.
įsidarbinti - pasinaudoti (kas nors ar kažkas neaktyvus)
garbiniuotas - garbiniuot|as, garbiniuota kuris su garbiniais: garbiniuota galva.
garbingumas - garbingùmas → garbingas: Žmogaus garbingumas priklauso nuo jo paties Tai jau ne garbingumas, tai tik garbės troškimas
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž