Žodžių gaidel reikšmės

gaidelė - 2crow 1
gaidelis - gaidel|is 1. mžb. gaidys. 2. žr. voveraitė 2. 3. žr. gaidukas 4. 4. du lauke sustatyti pėdai džiūti: Avižas sustatė į gaidelius [voveraitė] [gaidukas].
gaida - gaid|a 1. muz. melodija: Šitos dainos kita gaida 2. muz. garsas, nata. 3. prk. balse ryški nuotaika, jausmas: Jo balso gaidelėse skambėjo džiaugsmas.
gaidiena - gaidiena gaidžio mėsa.
gaidys - gaid|ys 1. vištų patinas: Gaidys gieda. Dar gaideliai negiedojo, kai mamužė kėlė (d.). Dirba kaip gaidys (menkai). 2. prk. silpnas, menkas žmogus: Ką toks gaidys gali padaryti! 3. prk. karštas, linkęs peštis žmogus: Tikras gaidys - tuoj šoka peštis. 4. paprastai dgs. gaidgystė: Prieš gaidžius keltis. Grįžo su pirmaisiais gaidžiais. Raudonas gaidys (gaisras)...
gaidos - arba susijusių malonus darnius savybes muzikos melodingas tuo suinteresuotas arba nustatytas arba kartu su muzikos arba su muzikantais ar muzikos mėgėjams archajiškas musicale paprastai yra iš kino ar teatro gamybos muzikos talentą turintys B muzikos sentimentalus ar humoro pobūdžio, kad susideda iš muzikinių numerių ir dialogą remiantis vienijančios sklypas
gaidukas - gaidukas 1. žr. gaidžiukas 2. žr. voveraitė 2. nuspaudžiamasis šautuvo įtaisėlis. 4. zool. tilvikų šeimos pelkėtų vietų paukštis (Philomachus pugnax).
gaidžiai - Suaugusių vyriškos lyties vidaus vištienos Gaidys b suaugusių patinų įvairių paukščių, išskyrus vidaus vištiena pasipūtęs ar veltui vyras
gaidiškas - gaĩdiškas,-a būdingas gaidžiui:Jo priedermė buvo išmokyti savo jaunus mokinius doro gaidiško elgimosi Eisena jo gaidiška gaĩdiškai Išgaidėjusi višta pragysta gaĩdiškai
gaidgystė - gaidgystė gaidžių giedojimo metas (anksti rytą).
gaidžiukas - gaidžiuk|as 1. mžb. gaidys. 2. paaugęs jauniklis gaidys. gaidžiuką pagauti (dainuojant nepaimti aukštos gaidos).
Gaidropas - gaidròpas [angl. guide-rope]: 1. lynas ↗ tralui (1) palaikyti tam tikru atstumu nuo jūros dugno; 2. iš laisvojo aerostato žemėn išleidžiama virvė keliamajai jėgai reguliuoti.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž