Žodžių gadyne reikšmės

gadynė - gadynė senoviškai žr. laikotarpis, laikas, epocha.
gadinti - gadin|ti, gadina, gadino priežodis 1 gesti 1; daryti netinkamą, prastą: Daiktą gadinti Sveikatą gadinti Kirmėlės žirnius gadina (graužia). Menka šviesa akis gadina (skaitant). Jis tik duoną gadina (naudos iš jo nėra). Senas jautis vagos negadina (folkloras). gadinimas gadintojas, gadintoja dkt. Žiūrėk: [1 gesti].
landynė - landynė 1. vieta, skylė įlįsti. 2. landa, urvas, ola, vieta pasislėpti. 3. menka, prasta trobelė, lūšna. 4. menkinamai nepadori užeiga.
lakdynė - lakdynė žaislinis aitvaras.
laidynė - laidynė 1. įkaitinamas įrankis drabužiams lyginti, lygintuvas. 2. įtaisas akmenukams mėtyti, mėtyklė (ppr. vaikų).
grumdynė - grumdynė skalbinių grumdomoji rumbuota lenta.
grandinė - grandin|ė 1. iš metalo grandžių padarytas raištis: Pririšti jautį prie grandinės. Šunį laiko už grandinės. Laksto kaip nuo grandinės paleistas. 2. tech. lanksti sunarstyta mašinų dalis: Konvejerio grandinė 3. daiktų, reiškinių virtinė: Kalnų grandinė Faktų, įvykių grandinė 4. fiz. eilė sujungtų elementų, sudarančių liniją: Srovės, įtampos gran...
gadinimas - gadìnimas gadìnimos → gadinti:1.Koks čia skaitymas [prietemoj] – akių tik gadìnimas | Gadinimas giminės(kraujagėdybė) | Išvydo kūną be mažiausio gadinimos ║ Gadinimas saulės Šiąnakt buvo mėnesio gadìnimas 2.Gadìnimo bylė Vyresnieji jam prie abiejų šalių ėjo jį ant gadinimo vietos vesdami ...
griozdynė - griozdynė užgriozdinta vieta.
gadintojas - gadìntojas(-is), -a 1.kas gadina:Toks pjovėjas tik dalgės gadìntojas Daržovės daug nukenčia nuo gadintojų(kenksmingų vabzdžių) Darbinykų nėr, duonos gadintojų tai rasi Nutvėrę tokį turto gadintoją baudžiame Monietos gadintojas(klastotojas) Kas vėl yra prieš tuos naujuosius gadintojus, kurie bylo[ja] | Gadintojas giminės(kas kraują mai...
audinė - audinė zool. brangiakailis žvėrelis su plaukiojamosiomis užpakalinių kojų plėvelėmis: Europinė a. (Mustela lutreola). Kanadinė a. (Mustela vison).
sardinė - sardinė zool. silkę primenanti žuvis žalsvai pilka nugara, vartojama konservuota (Sardina): Atlanto s. (S. pilchardus).
samdinė - asmuo, kuris tarnauja nuoma ypač tik samdinių motyvų
puodynė - puodyn|ė molinis puodas; jame telpantis kiekis: Pieno puodynė Pirkėjai graibstė žinomo puodžiaus nužiestas puodynes. Galva kaip puodynė (greit užmiršta).
lindynė - lindyn|ė 1. landa, landynė: Šiauduose pasidarė lindynes. 2. menka trobelė, landynė: Sudegusio sodžiaus žmonės gyveno lindynėse.
skardinė - skardinė 1. iš skardos padaryta dėžutė: Konservų skardinė 2. skardinis geriamas puodukas skardin|is, skardinė -> skarda 1: Skardinė stogas. skardinė dėžutė Žiūrėk: [skarda].
palaidinė - palaidinė lengvos medžiagos vyriškas drabužis, paprastai juosiamas juosta ar diržu: Kareivio p.
įlaidinė - įlaidinė žr. palaidynė 3 Žiūrėk: [palaidynė].
blauzdinė - blauzdinė apsauginė (nuo šalčio, susibraižymo, venų išsiplėtimo ir pan.) kojinė be pėdos.
balandinė - balandinė patalpa, kur laikomi balandžiai.
pagrindinė - pagrindìnė pagrindo linija:Trikampio, trapecijos pagrindinė
knibždynė - knibždynė judanti, krutanti daugybė: Žmonių, kirmėlių, gyvačių k.
biliardinė - biliardinė patalpa žaisti biliardą.
rudinė - rudin|ė etnogr. milinė: rudine (rudinę) apsivilkęs.
eidinė - eidinė arklio risčia, keliant vienos pusės abi kojas kartu.
iždinė - iždinė senoviškai vieta, kur laikomas valstybės turtas (pinigai); pinigų mokėjimo įstaiga.
blondinė - lininis, aukso, šviesiai ruda, arba šviesiai gelsvai rudos spalvos
bendraįpėdinė - kartu, bendras kartu
įpėdinė - vienas, kad taip; ypač vienas, kuris pavyksta sosto, pavadinimą, turto, įstaigai arba
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž