Žodžių fauna reikšmės

fauna - fauna gyvūnija.

infauna - infáuna [lot. in — į, viduj + ↗ fauna], vandens organizmų, įsiraususių į vandens baseino dugną, visuma.

jauna - pirmasis yra arba stadija gyvybę, augimą ar plėtros b jaunesniojo 1a C ankstyvą konkursą, ar pageidautina naudoti kaip maisto produktų arba gėrimų amžiaus

gauna - įgyti nuosavybėn B gauti kaip grąža uždirbti

zauna - zaun|a 1. menkinamai tuščia kalba, plepalas: Netikėkite tomis zaunomis. 2. menkinamai b. žr. zaunius.

sauna - sauna suomiška pirtis, kurioje kaitinamasi sausu karštu oru.

epifauna - bentoso faunos gyvena ant pagrindo (kaip kietąjį jūros dugno) ar dėl kitų organizmų - palyginkite infauna

Faunas - Romėnų mitologijoje skaičius panašus, tačiau švelnesnis nei satyras

mikrofauna - mikrofáuna [↗ mikro... + ↗ fauna], smulkios (mikroskopinės) iškastinių organizmų liekanos.

žiauna - žiauna 1. žandikaulis. 2. tech. viena spaustuvų, griebtuvo ir kt. pusė: Judamoji ž. Nejudamoji ž. 3. anat. kvėpavimo vandenyje porinis organas.

suna - Суна; suna; suna; Suna; Sūna; suna.

runa - runa 1. istor. seniausio germanų akmens rašto ženklas. 2. istor. pirmykštė estų, suomių ir karelų epinė daina.

buna - bet iš kelių gumos pagaminti polimerizacijos arba Kopolimerizacija butadieno

briauna - briauna 1. kokio nors daikto siauras, aštrus kraštas: Puodo, lentos, stalo b. Dalgio b. (virkščia). 2. geom. dviejų plokštumų sandūros linija.

ornitofauna - ornitofáuna [↗ ornito... + ↗ fauna], kurios nors vietovės, jos dalies arba tam tikro Žemės geol. laikotarpio paukščių rūšių visuma.

ichtiofauna - ichtiofáuna [↗ ichtio... + ↗ fauna], kurio nors vandens baseino, jo dalies arba tam tikro Žemės geol. laikotarpio žuvų visuma.

faux_pas - faux pas [sk. fo pa; pranc], klaidingas žingsnis.

kariauna - kariauna 1. menkinamai kariautojai, karo klika: Fašistinė k. 2. senoviškai kariuomenė.

skuna - škuna burlaivis su dviem ar daugiau stiebų ir įstrižomis burėmis.

škuna - škuna burlaivis su dviem ar daugiau stiebų ir įstrižomis burėmis.

komuna - komuna 1. istor. viduramžių miestiečių sąjunga, kovojusi dėl savivaldos ar ją išsikovojusi. 2. žemesnysis administracinis teritorinis vienetas kai kuriuose romanų kraštuose. 3. istor. kolektyvas, jungiamas bendro gyvenimo, darbo ir turto. Paryžiaus k. (revoliucinė 1871 m. Paryžiuje sukilusių darbo žmonių vyriausybė).

Faunistika - faunistika, mokslas apie fauną.

lakūna - vienam dirbančiajam vadovauti laivo Vairininko ba asmuo, kuris yra kvalifikuotas ir paprastai licenciją vesti laivą į ir iš uosto arba konkrečiame vandenų maždaug asmuo, kuris skrenda arba kvalifikaciją skraidyti Orlaivių ir erdvėlaivių vadovas, lyderis cowcatcher gabalas, kad vadovai įrankis ar mašina dalis televizijos šou ir filmavo ar šeimininku dėl siūlomo...

lagūna - lagūna geogr. sekli įlanka, kurią skiria nuo jūros nerija, rifai, atolas.

karūna - karūna metalinis galvos papuošalas; monarcho valdžios ženklas, vainikas. K. nenukris (sakoma vengiančiam kokio prastesnio darbo).

neuzsikrauna - prarasti jėgą susilpninti

parsūna - parsūnà [rus. < lot. persona — asmuo], XVIII a. rusų tapytas pasaulietinės tematikos portretas, artimas ikonai.

Faustpatronas - faustpatrònas [vok. Faustpatrone], rankinis reaktyvinis vamzdinis ginklas kumuliacinio užtaiso minoms šaudyti į šarvuotus taikinius.

Fortūna - Fortūnà [lot. Fortuna], romėnų likimo, atsitiktinumo ir sėkmės deivė.

tribūna - tribūna 1. oratoriaus baldas. 2. statinys su kylančiomis eilėmis stadione, cirke ir kt. publikai. 3. prk. vieta viešai reikšti savo nuomonę (spaudoje ir kt.).