Žodžių fata reikšmės

fata - fatà [tiurkų k. < skr. pata — audinys], lengvas moterų apdaras; vualis, kuriuo moterys dengia veidą arba galvą (per vestuves, laidotuves).
fatas - fãtas [pranc. fat < lot. fatuus — kvailas]: 1. aktoriaus amplua; savimi patenkinto, banalaus, lėkšto dabitos vaidmuo; 2. vyras, mėgstantis mėgautis savo išvaizda; gražeiva, frantas.
fatalus - fatal|us, fatali neišvengiamas, likimo lemtas, lemtingas. fataliai prv. fatalumas.
afrikata - sutaptinis priebalsis, susidaręs iš sprogstamojo ir pučiamojo priebalsių (c, č, dz, dž).
adata - 1. smailus metalinis virbalėlis su siūlo įveriama ausele, siuvimo įrankis 2. įrankis, virbalėlis, panašus į šį siuvimo įrankį 3. injekcija, įtraiška, įšvirkštis.
fatalumas - kokybė ar valstybės sukelti mirties ar sunaikinimo b kokybę ar sąlygas, skirtas nelaimių kažką nustatyta likimo likimas 1 b fatalizmas agentas ar agentūra likimo mirtis nuo nelaimių b, patirianti mirtimi kokybės arba būklė, sukelia mirtį arba naikinimas Mirtingumas
arbata - arbata 1. žr. arbatžolės. 2. gėrimas su arbatžolėmis: Stipri, silpna a. A. dar nepritraukė. Geria arbatą su citrina.
fataliskas - fatališk|as, fatališka fatalus. fatališkai prv. fatališkumas.
fatalizmas - fatalizmas tikėjimas lemtimi.
fatalistas - fatalist|as, fatalistė dkt. lemtimi tikintis žmogus.
atkaita - atkait|a 1. žr. atokaita. 2. antrą kartą kaistas, virtas valgis: Nenoriu tos atkaitos valgyti.
atjauta - atjaut|a atjautimas, jautrumas dėl kito žmogaus nelaimių: Tu nė kiek atjautos neturi.
apsėta - įvesti iš mikroorganizmo į
fatališkas - fatališk|as, fatališka fatalus. fatališkai prv. fatališkumas.
fata_morgana - fatà morganà [lot. fata Morgana — fėja Morgana (apgaudinėjanti keliautojus netikrais reginiais)]: 1. atmosferos reiškinys, kitaip ↗ miražas; 2*. nereali, neįgyvendinama idėja, įsivaizdavimas.
fatalistinis - doktriną, kad įvykiai yra nustatomos iš anksto, kad žmonės yra bejėgiai juos pakeisti, taip pat tikėjimas ar požiūris, nustatomas pagal šią doktriną
atokaita - atokait|a vieta prieš saulę ar ugnį: Poilsiautojai šildosi saulės atokaitoje.
aspirata - nepriklausoma garso \ h \ ar simbolis (Raidė H), atstovaujantys priebalsis galutinės komponento siekį
apšvita - procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitina žmogų ir aplinką.
apyvarta - apyvart|a pinigų ar prekių judėjimas - gavimas ir išleidimas: Kapitalo, mokėjimų apyvarta Krovinių apyvarta Pinigus reikia leisti į apyvartą. Parduotuvė daro didelę apyvartą. Apyvarta sustojo. Išimti ką iš apyvartos. apyvartos dgs. ryt. mėnulio permaina: Nuo apyvartų galės ir šaltis kristi.
apykanta - apykanta apkentimas, pakentimas, tolerancija: Savitarpio a.
apykaita - apykaita apsikeitimas, ko pasikeitimas: Medžiagų a. organizme. Energijos a.
apskaita - apskait|a 1. skaitinių duomenų rinkimas ir tvarkymas: Buhalterinė, balansinė, finansinė, pajamų apskaita Statistinė apskaita Medžiagų, produkcijos apskaita Krašto ūkio apskaita apskaitos dokumentai. 2. surašymas kam nors reikalingų asmenų ir duomenų apie juos tvarkymas, saugojimas: Karo prievolininkų apskaita.
fatališkumas - kokybė ar valstybės sukelti mirties ar sunaikinimo b kokybę ar sąlygas, skirtas nelaimių kažką nustatyta likimo likimas 1 b fatalizmas agentas ar agentūra likimo mirtis nuo nelaimių b, patirianti mirtimi kokybės arba būklė, sukelia mirtį arba naikinimas Mirtingumas
ataskaita - ataskait|a oficialus pranešimas žodžiu ar raštu apie nuveiktą darbą, tam tikrą dalykų padėtį ir kt.: Duoti darbo ataskaitą. Statistinė ataskaita.
apyskaita - apyskaita finansinės veiklos ar statistinių duomenų pateikimas: Buhalterinė a. Biudžeto a. Sergamumo a. Metinė a.
atošvaita - atošvaita -> atošvaistė.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž