Žodžių eduonis reikšmės

ėduonis - ėduon|is, ėduonies v. 1. med. danties kaulo gedimas (caries). 2. b. žr. ėdūnas.
eduonies - sumažės nuo garso ir klestinčią sąlyga, norint sumažinti paprastai palaipsniui dydžio, kiekio, veikla, arba jėga patekti į sugadinti mažės sveikatos, tvirtumo, ar energingai atlikti skilimo
beduonis - beduon|is, beduonė neturintis duonos.
geluonis - geluon|is, geluonies v. 1. vabzdžio gylys: Bitės, širšės geluonis 2. šnek. gyvatės liežuvio viršūnė: Gyvatė geluonį kaišioja. 3. šnek. voties centras, šaknis: Geluonį išrovus, skaudulys greit užgyja. 4. žr. gyvuonis 1 Žiūrėk: [gyvuonis].
deguonis - deguon|is, deguonies v., deguon|is, deguonies v. chem. elementas - oro sudėtyje esančios dujos, palaikančios kvėpavimą, degimą, puvimą, vartojamos pramonėje, technikoje ir kt. (O): Oras sudarytas iš deguonies, azoto ir angliarūgštės. deguonies pagalvė (med.). Suskystintas deguonis (tech.).
ruonis - ruonis zool. irklakojis jūrų žinduolis: Paprastasis r. (Phoca vitulina).
landuonis - landuon|is, landuonies m. 1. med. pūlinis piršto uždegimas (panaritium): Paviršinė, poodžio, panagės, apynagės landuonis 2. žr. spalinė.
dinguonis - dinguonìs kas dingęs:Dinguonių tarpe yra ir anglų vicekonsulas
delsuonis - delsuon|is, delsuonies b. kas delsia, gaišta.
balduonis - balduonìs,-iẽs kas baldosi, naktibalda:Parsibaldė visą naktį tas balduonìs, nė migti neužmigau Nė užmigti neleido tie bal̃duonys girtūkliai, vomavo par kiaurą naktį
lengvaduonis - lengvaduon|is, lengvaduonė dkt. dykaduonis, tinginiautojas.
miuonis - miuònis, nestabili sistema, susidedanti iš teigiamo miuono ir elektrono.
giežuonis - giežuon|is, giežuonies b. žem. įkyrus žmogus.
dykaduonis - dykaduon|is, dykaduonė dkt. kas dykaduoniauja, nedirba: dykaduonius žmonės smerkia.
svetimaduonis - primesti kito asmens dosnumo ar svetingumą be išlaidų ir atsakomybė kempine dalytis
karuonis - karuon|is, karuonies b. 1. pakaruoklis: karuonių kapai. 2. šnek. bjaurybė, nenaudėlis, netikėlis: Jau tas karuonis nepareis šį vakarą. Tie ožiukai karuoniukai - visas ežias išdraskė.
gyvuonis - gyvuon|is, gyvuonies m. 1. panagės, paragės audiniai: Pirštą susimušiau, kad net gyvuonis pajuodo. Nagą iki gyvuonies nukirpau. 2. prk. skaudžiausioji voties vieta, geluonis.
baltaduonis - baltaduõnis,-ė baltadúonis žmogus, kuris nedirba fizinio darbo:Žiūrėk tu su juo – pasimokė kiek ir jau baltadúoniu virto Ne bet kokia aš merga ir žu juodaduonio gaspadorio neisiu, bet žu baltadúonio
grobuonis - grobuon|is, grobuonė dkt. grobuon|is, grobuonies b. grobuon|is, grobuonies b. 1. plėšrusis žvėris ar paukštis: Erelis yra grobuonis 2. plėšikas, grobikas: grobuonys fašistai, okupantai.
žiniuonis - žiniuon|is, žiniuonė dkt., žiniuon|is, žiniuonies v. burtininkas, žynys.
palikuonis - palikuon|is, palikuonė dkt., palikuon|is, palikuonies b. naujos kartos asmuo, kilęs iš tos pačios giminės: Paskutinis tos giminės palikuonis mirė.
atmatuonis - atmatuonìs,-iẽs visuomenės atmata, nedorėlis.
geležuonys - geležuon|ys, geležuonių v. dgs. žr. pažandė 3 Žiūrėk: [pažandė].
pirmuonys - pirmuonys
žaliuonys - žaliuon|ys, žaliuonių m. 1. ryt. žali daiktai, žalumynai, žalėsiai. 2. ryt. žalios seilės, žaliaukės: Ligonis žaliuonimis vemia.
išmaruonys - išmaruon|ys, išmaruonių v. dgs išmirėliai, išmirusi šeima.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž