Žodžių dyglis reikšmės

dyglys - dygl|ys stiebo, lapo ar odos smaili, aštri išauga: Ežio dygliai. Dagio dideli dygliai. Sėdi kaip ant dyglių (nerimsta).
deglis - degl|is, deglė dkt. deglas meitėlis, degla kiaulė.
dygliuotis - dygliuotis zool. barsuko dydžio graužikas, beveik visas apaugęs šeriais ir labai ilgais dygliais (Hystrix).
dygliuotas - dygliuot|as, dygliuota kuris su dygliais: Erškėtrožės dygliuotos.
ūglis - ūgl|is per metus išaugusi šakelė: Obelies ūgliai.
tiglis - tiglis tech. indas iš ugniai atsparių medžiagų.
dyglė - dyglė zool. žuvelė su dygliais iš šonų ir nugaroje: Jūrinė d. (Spinachia spinachia). Trispyglė d. (Gasterosteus aculeatus).
anglis - angl|is, anglies m. 1. nebaigusi degti medžiagos liekana: Medžio anglis Anglys dar žėruoja. Juodas kaip anglis 2. paprastai dgs. augalinės kilmės iš žemių kasamas kuras: anglimis kūrena krosnis. Akmens anglys. 3. chem. svarbiausias organinės medžiagos ir iškasamųjų anglių elementas (C).
grynanglis - grýnanglis cheminis elementas – svarbiausioji visų organinių būtybių sudedamoji dalis(C): Degamoji medžiaga susideda iš įvairių sudėtinių dalių, kurių svarbesnė yra grynanglis Grynanglio ir vandenilio junginys
spyglys - spygl|ys 1. adatos pavidalo lapas: Pušies spygliai krinta. 2. durianti atauga: Dyglė turi spyglius. Rožės spygliai. Ežio spygliai. 3. spygliuotos vielos dyglys.
kėglis - kėgl|is tekintas stulpelis, statomas tam tikru atstumu ir žaidėjo mušamas rutuliu. kėgliai dgs. žaidimas jais: kėgliais žaidžia.
dieglys - diegl|ys 1. diegiamas skausmas, diegimas: Dieglys įsimetė į šoną. diegliai varsto vidurius, strėnas. 2. prk. galas, velnias (keikiantis): Kur tave diegliai nešioja! diegliai žino!.
dygliavinė - dygliavinė didelė vinis šiurkščiu paviršiumi.
dygliakiaulė - dygliakiaulė žr. dygliuotis.
prieauglis - prieaugl|is 1. kuop. jauni gyvuliai, jaunikliai: Veislinis prieauglis Laikyti prieauglio. 2. gyvulio jauniklis: Laiko karvę ir prieauglį.
auglys - augl|ys 1. ūglis: Jaunų pušų ilgi augliai. 2. spec. nenormalus organizmo audinių išaugimas, navikas: Smegenų auglys.
vilkaūglis - vilkaūglis bot. iš seno ar džiūstančio medžio stiebo augantis ūglis.
skiepūglis - skiepūglis bot. pumpuruota šakelė, įskiepijama į kitą augalą.
žaglys - žaglỹs, -ė̃. kas žagia, vagis.
bėglys - bėgl|ys, bėglė dkt. 1. pabėgėlis: Karo bėgliai. Kariuomenės bėglys (dezertyras). 2. prk. pabėgęs iš namų gyvulys. 3. kas daug (greitai) bėgioja.
stauglys - staugl|ys, stauglė dkt. kas vis staugia.
spaiglys - spaigl|ys 1. plunksnos kotas; jos akstinas. 2. dygstanti plunksna, padaiga.
snarglys - snarglys nosies išskyros: S. bėga. Snarglį nusišluostyk. Snarglį varvinti (prisilindus žiūrėti, spoksoti).
smauglys - smauglys 1. zool. didžiulė šiltųjų kraštų gyvatė, grobį smaugianti apsivyniojusi: Paprastasis s. (Constrictor constrictor). 2. biol. varpinių žolių liga - smaugiantis žiedas stiebo viršuje.
paauglys - paaugl|ys, paauglė dkt. ne visai užaugęs berniukas ar mergaitė: Greitai paauglys taps vaikinu.
niurzglys - niurzgl|ys, niurzglė dkt. žr. niurgzlys.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž