derėjimas
- derė́jimas 1.→ derėti 1: Derė́jimas nieko nepadės: vis tiek nenuleisiu Po ilgų kalbų ir derėjimų Danyla sutiko priimti vieną žirgą Prancūzija ilgus derėjimus vedė su ciecoryste Maroko | Baisus derė́jimasis! 2.sutartis, susitarimas:Derėjimą darau Derė́jimą laužti Kūdikis pagal aną derėjimą turėjo velniui tekti ...
derėjimasis
- susitarimas tarp šalių ginčų, ką kiekvienas suteikia arba gauna sandorio tarp jų ar kokių veiklą ar politiką, kiekvienas vykdo kitai kažką, įgijo arba kuris tarsi derybų, ypač naudingas pirkimas