Žodžių degis reikšmės

beragis - berag|is, beragė neturintis ragų: beragė karvė.
benagis - benãgis,-ė , 1. kas be vieno ar kelių nagų:Jojo pirštas benãgis Tokia benãgė šakė nėkam tikusi 2. kas nesučiupinėja, nugrubnagis:Kad tu toks benãgis ir esi – ėmei kaip ne su savo nagais ir pametei 3. kas nieko nemoka pats pasidaryti, nenagingas žmogus:Ką toks benãgis galia padirbti? Toks benãgis ȁ...
antuodegis - antuodegis 1. gyvulio ar paukščio nugaros dalis prie uodegos. 2. pakinktų šikšna, einanti arkliui per pasturgalį.
bemiegis - bemieg|is, bemiegė prabūtas be miego: bemiegės naktys.
bejėgis - bejėg|is, bejėgė neturintis jėgų, silpnas: bejėgius senukus slaugo 2 bejėg|is, bejėgė dkt. kas silpnas, be jėgų: Bejėgis nesugeba apsiginti.
bebėgis - takas ca kursą išdėstyti ypač lenktynėms d lygiagrečiai geležinkelio bėgių, kad kažkas praėjo ba kelią arba tarsi pakartotinių footfalls aptinkama įrodymų, (po laivo linijos pėdsaką, ar rato Rüt) e (1) vienas analogiškas ar koncentriniai takai, išilgai kurių medžiaga (kaip muzikos ar informacija) įrašomas (fonografo įrašo arba magnetinė juostelė) (2)...
angis - ang|is, angies m. žr. gyvatė.
baltauodegis - baltauodẽgis,-ė su balta uodega:Baltauodẽgis veršis Baltauodẽgė karvė Baltauodegiai zuikiai
besniegis - besnieg|is, besniegė kuris be sniego: besniegė žiema.
bepinigis - bepinìgis,-ė kas neturi pinigų, neturtingas:Kaip atkakliai ji dirbo, kada aš turėjau baigti mokslą – beturtis, bepinigis studentas! Anas amžinai bepinìgis Eik tu, bepinìgi! Bepinìgis, ir nekaltas būdamas, stojas nukaltintas
bedraugis - bedraũgis,-ė kas neturi draugų, vienišas:Atžūlas, prie kurio nieks neprisitaikina, vadinas bedraũgis
besąlygis - besąlỹgis,-ė esantis be sąlygos, nesąlygojamas.
bepastogis - bepastõgis,-ė kas neturi savo namų, pastogės:Bepastogiai visados taip valgo
atgaleigis - atgaleĩgis,-ė atgal einantis:Atgaleigis kastuvas
angliadegys - angliadeg|ys, angliadegė dkt. kas anglis dega.
atlygis - atlygis 1. atlyginimas, atpildas: Koks darbas, toks ir a. (folkloras). 2. ekon. atlyginimo norma, tarifas: Valandinis a.
bendražygis - bendražyg|is, bendražygė dkt. žygių draugas.
aštuonergis - aštuonerg|is, aštuonergė dkt. aštuonerių metų gyvulys.
aštriaregis - aštriarẽgis,-ė kas gerų, aštrių akių:Ji taupi ir aštriaregė
aiškiaregis - aiškiai regintis.
baltmargis - baltmarg|is, baltmargė baltas su kitos spalvos dėmėmis.
atžvilgis - atžvilg|is 1. atsižvelgimas, atsižiūrėjimas. 2. požiūris: Tuo atžvilgiu jis nesiskiria nuo kitų. Kalbos atžvilgiu knyga nepeiktina.
antžmogis - antžmogis fil. idealus, tvirtos valios žmogus, pašauktas kitus valdyti; kraštutinis individualistas, keliantis save aukščiau visos visuomenės bei jos teisinių, dorovinių normų.
antslėgis - añtslėgis. viršnorminis slėgimas. .
atosmūgis - atosmūgis atsakomasis smūgis: Kariuomenės a. priešui.
atoslūgis - atoslūgis 1. vandens atslūgimas: Jūros potvynis ir a. 2. prk. ko nors susilpnėjimas: Gamybos a.
atgrubnagis - atgrubnag|is, atgrubnagė dkt. menkinamai kas atgrubusiais nagais, prastai ir negreitai dirba, dažnai išmeta ką iš rankų, sugrubnagis.
arkliavagis - arkliavagis arklių vagis.
apynsmaigis - apynsmaigis smaigas augantiems apyniams vyniotis.
aukštaūgis - aukštaūg|is, aukštaūgė kuris aukšto ūgio, didelis: aukštaūgiai medžiai.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž