Žodžių dėbtelėti reikšmės

dėbtelėti - dėbtelė|ti, dėbtelėja, dėbtelėjo žvilgtelėti (piktai): Iš paniūrų dėbtelėjo. dėbtelėjimas.
drėbtelėti - drėbtelė|ti, drėbtelėja, drėbtelėjo 1. kiek padrėbti, mesti: Jau kad davė, tai ir drėbtelėjo (daug davė). 2. prk. negražiai, stačiai pasakyti: Kad drėbtelėjo žodį! drėbtelėjimas.
žybtelėti - žybtelė|ti, žybtelėja, žybtelėjo 1. kiek sužybsėi: Tamsoje žybtelėjo akinama šviesa. Ta tik žybtelėjo į jį akimis. 2. staiga suduoti, trinktelėti: Žybtelėti kam per ausį. žybtelėjimas.
stabtelėti - stabtelė|ti, stabtelėja, stabtelėjo trumpam sustoti: Arklys stabtelėjo. stabtelėk pailsėti. stabtelėjimas.
gnybtelėti - gnybtelė|ti, gnybtelėja, gnybtelėjo smarkiau įgnybti. gnybtelėjimas.
būbtelėti - būbtelė|ti, būbtelėja, būbtelėjo su smarkesniu dunksėjimu atsitrenkti, suduoti: Būbtelėti akmeniu į duris. būbtelėjimas.
burbtelėti - burbtelė|ti, burbtelėja, burbtelėjo kiek suburbėti. burbtelėjimas.
bumbtelėti - bumbtelė|ti, bumbtelėja, bumbtelėjo 1. subildėti (šaunant, atsimušant): bumbtelėjo šūvis. bumbtelėjo pagalį nuo aukšto (numetė). 2. burbtelėti. bumbtelėjimas.
bambtelėti - bambtelė|ti, bambtelėja, bambtelėjo 1. trinktelėti, suduoti. 2. išmušti, suskambėti: Laikrodis bambtelėjo sykį. 3. neaiškiai tarstelėti: Žodį bambtelėjo, ir tyli. bambtelėjimas.
žnibtelėti - žnibtelė|ti, žnibtelėja, žnibtelėjo gnibtelėti. žnibtelėjimas.
zvimbtelėti - zvimbtelė|ti, zvimbtelėja, zvimbtelėjo, zvimbtelė|ti, zvimbtelėja, zvimbtelėjo kiek suzvimbti: Kulka pro šalį zvimbtelėjo. zvimbtelėjimas.
sriubtelėti - sriubtelė|ti, sriubtelėja, sriubtelėjo truputį pasrėbti: sriubtelėjau arbatos gurkšnelį. sriubtelėjimas.
skimbtelėti - skimbtelė|ti, skimbtelėja, skimbtelėjo 1. skambtelėti: Garsiai skimbtelėjo skambutis. 2. suskambant nukristi: Kažkas skimbtelėjo nuo stalo. skimbtelėjimas.
skambtelėti - skambtelė|ti, skambtelėja, skambtelėjo 1. kiek suskambėti: Kišenėje skambtelėjo raktai. 2. kiek suskambinti: Skambtelėti skambučiu. skambtelėjimas.
siūbtelėti - siūbtelė|ti, siūbtelėja, siūbtelėjo 1. plūstelėti: siūbtelėjo vilnis. Kraujas siūbtelėjo į galvą. 2. pūstelėti: siūbtelėjo šaltas vėjas. siūbtelėjo aštrus kvapas. 3. suduoti, sukirsti: siūbtelėjo žalga per kojas. 4. gausiai kur pasukti, pajudėti: Paskui jį siūbtelėjo visas būrys. siūbtelėjimas.
zybteleti - žybtelė|ti, žybtelėja, žybtelėjo 1. kiek sužybsėi: Tamsoje žybtelėjo akinama šviesa. Ta tik žybtelėjo į jį akimis. 2. staiga suduoti, trinktelėti: Žybtelėti kam per ausį. žybtelėjimas.