Žodžių bujoti reikšmės

nujoti - nujo|ti, nujoja, nujojo 1. raitam nuvykti: Toli nujojo. 2. šnek. nudėti, nukišti: Kur nujojai mano pirštines? 3. šnek. pavogti: Kažkas įlindo į kišenę ir nujojo pinigus. nujojimas.
bijoti - bijo|ti, bijo, bijojo 1. jausti, kęsti baimę: Bijau suklysti. Bijai vilko - neik į mišką (folkloras). sngr.: bijotis gaisro. 2. nepakęsti, nepakelti: Akys bijo saulės. Bijau kutenimo. Agurkai labai bijo šalnos. sngr.: Jis darbo nesibijo. bijojimas.
joti - joti, joja, jojo 1. raitam keliauti, vykti: Žirgą balnojo, į karužį jojo (d.). Nakties joti (naktį arklių ganyti). 2. šnek. vyti, varyti, grūsti: Jok tuos išdykėlius pro duris. jojėj|as, a dkt. jojimas jojik|as, ė dkt.
abejoti - abejóti,-ója, -ójo ãbejoti, -oja, -ojo; nebūti kuo, dėl ko tikram, neapsispręsti ką daryti, ką pasirinkti, dvejoti, svyruoti:Dėl manęs gali dirbti, bet abejóju, ar išeis Ką tu dar abejóji, tik eik, toks vyras! Ką čia ilgai ãbejoji – tark žodį a šiap, a tep Mano širdis už jo eiti labai abejo...
pabijoti - pabijo|ti, pabijo, pabijojo imti kiek bijoti: pabijojau viena važiuoti.
nusijoti - nusijo|ti, nusijoja, nusijojo išvalyti, leidžiant per sietą: Nusijoti miltus. nusijojimas.
pajoti - pajo|ti, pajoja, pajojo 1. kiek joti: Truputį pajojęs, sugrįžo. 2. galėti joti: Nusilpo raitelis, vos pajoja. pajojimas.
įjoti - įjo|ti, įjoja, įjojo raitam patekti: Įjoti į kiemą. įjojimas.
apjoti - jóti,jója, jójo1. raitam keliauti, vykti:Jis nevažiuos, jis raitas jõs Antkertąs arklys yr kratus joti Tada sėdaus aš an itos kumelės jot Jok pamaži, žioply, nemušk be reikalo kuiną! Ne savo žirgeliu pas mane jojai Jojau dieną, jojau naktį, nėkur gero neprijojau jūros [v]andinelio žirgeliuo girdyti Žirgai pabalnoti aukštai...
atjoti - jóti,jója, jójo1. raitam keliauti, vykti:Jis nevažiuos, jis raitas jõs Antkertąs arklys yr kratus joti Tada sėdaus aš an itos kumelės jot Jok pamaži, žioply, nemušk be reikalo kuiną! Ne savo žirgeliu pas mane jojai Jojau dieną, jojau naktį, nėkur gero neprijojau jūros [v]andinelio žirgeliuo girdyti Žirgai pabalnoti aukštai...
parjoti - parjo|ti, parjoja, parjojo sugrįžti raitam namo: Laukiu brolelio parjojančio (d.). parjojimas.
klejoti - klejo|ti, klejoja, klejojo kliedėti: Ligonis klejoja. klejojimas.
klajoti - klajo|ti, klajoja, klajojo 1. keliauti šen ir ten, bastytis: Klajoti po platų pasaulį. 2. kelio ieškoti, klaidžioti: Girioje klajoti 3. gyventi klajoklio gyvenimą. 4. žr. klejoti. klajojimas klajotojas, klajotoja dkt.
išjoti - išjo|ti, išjoja, išjojo 1. jojant, raitam iškeliauti: Išjoti į žygį, į karą. 2. šnek. išnešti, išdanginti: Kur tą lentyną kas išjojo? 3. šnek. išvaryti, išgrūsti: Išjok jį lauk. 4. šnek. išmušti: Langą išjojo. išjojimas.
dvejoti - dvejo|ti, dvejoja, dvejojo 1. abejoti, svyruoti: Jis dvejoja - ar važiuoti, ar ne. 2. dzūkiškai žr. dvigubinti. dvejojimas.
atsijoti - sijóti,-ója, -ójo1. valyti, leidžiant per sietą:Miltus sijók su sietu, o javus siausk su rėčiu Tas rėtis jau nebgeras sijóti Nei sijójom, su ašakom i kepėm avižinį kakorą Sijoti kretilu Sijós par kretilą pirmiau, ka tus stambiūsius nuimtų, potam vėtys [grūdus] Su redele sijóti reikėjo Svočio...
atrajoti - atrajóti,-ója, -ójo , , ãtrajoti, -oja, -ojoatrają kramtyti:atrajója Karvė gromulą atrajója Priganiau karves, dabar sugulę ãtrajoja kurį laiką atrajoti:Priėdė avys, dabar tegu paãtrajoja atrajojant sukramtyti:Priėdė karvė, dabar iki suãtrajos, tai gulės
apvijoti - vijóti,-ója, -ójo 1. vyti, vynioti:Deveika, neišleisdamas iš dantų ilgo siūlo, prikabinėto žiedų, vijoja jį visu tvoros ilgiu | Vijójasi kaip vijoklis aplink stiebelį Apynys vijójasi apie kartelę Lengvas vėjas plaiskėjo ilgą kaklaryšį ir pakirpti švarko skvernai vijojosi aplink blauzdas ║ vingiuoti, rait...
persijoti - persijo|ti, persijoja, persijojo iš naujo nusijoti: persijojo miltus tankesniu sietu. persijojimas.
pasvajoti - pasvajo|ti, pasvajoja, pasvajojo kiek svajoti: Gera pasvajoti jaunam.
paklajoti - paklajo|ti, paklajoja, paklajojo kiek klajoti, pavaikščioti: paklajojau po apylinkę. paklajojimas.
padvejoti - padvejo|ti, padvejoja, padvejojo paabejoti, pasvyruoti: Jis valandėlę padvejojo. padvejojimas.
išvijoti - vijóti,-ója, -ójo 1. vyti, vynioti:Deveika, neišleisdamas iš dantų ilgo siūlo, prikabinėto žiedų, vijoja jį visu tvoros ilgiu | Vijójasi kaip vijoklis aplink stiebelį Apynys vijójasi apie kartelę Lengvas vėjas plaiskėjo ilgą kaklaryšį ir pakirpti švarko skvernai vijojosi aplink blauzdas ║ vingiuoti, rait...
išsijoti - išsijo|ti, išsijoja, išsijojo 1. sijojant išvalyti: Išsijoti grūdus. prk.: Juos ten per konkursą išsijos. sngr.: Retu sietu prastai išsijoja. 2. prk. išsklaidyti, išblaškyti: Gyvenimas juos išsijojo. išsijojimas.
paskrajoti - paskrajo|ti, paskrajoja, paskrajojo paskraidyti.
išsvajoti - išsvajo|ti, išsvajoja, išsvajojo svajonėmis sukurti: Be darbo nieko neišsvajosi.
išklajoti - klajóti,-ója, -ójo 1.bastytis, keliauti šen ir ten:Kur tu klajójai iki šio laiko, vengdamas darbo? Aš, jei ne namie, tai beklajódamas nugyvensiu amžių Jis yra klajūnas – klajója po visą pasaulę ir niekame neapsistoja Šelmis Kristupėlis po balas klajoj Po visą pasaulę turėjo klajoti Įsakė klebonams, kad ...
įsisvajoti - įsisvajo|ti, įsisvajoja, įsisvajojo įsileisti svajoti: Apie ką taip įsisvajojai? įsisvajojimas.
išžvejoti - žvejóti,-ója, -ójo 1. tinklu, meškere ar kitaip žuvis gaudyti, žuvauti:Iš pradžios svieto žmonės penėjosi šaknimis ir vaisiais medžių, paskun pradėjo žvejoti, medžioti, gaudyti gyvius ir anus jaukinti Va ka gautum su tinklu žvejót, ot žinot, pagautum žuvies! Žvejó[ja] motriškos su bride po upį Daba gali gerai žv...
išsisijoti - judėti, pradėti, eiti eiti šalin, išvykti b die-dažnai naudojamas su judėti kelio, kaip kreiptis ir toliau už kažką pereiti praeityje, ypač, jei norite pereiti kitą transporto priemonę, vyksta ta pačia kryptimi b paleisti normalus kursas naudojamas laiką arba tam tikrą laikotarpį
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž