Žodžių bridus reikšmės

midus - mid|us svaigusis gėrimas iš medaus: midaus darykla. Gardus midutis, midutėlis. Kur mūsų nėra, veršiai midų geria (folkloras).
didus - did|us, didi 1. didingas. 2. žr. išdidus.
aidus - atsiliepiantis aidu, skardus.
bridžas - aa struktūra vykdant kelią arba važiuojamoji kelio dalis per depresija arba kliūtis ba metu, vieta, ar jungtis arba jungties perėjimas kažką panašaus tiltas forma arba funkcija viršutiniame kaulinių nosies priemonėmis, taip pat akiniai dalis tenka jai ba gabalas didinimo ir muzikos instrumentą eilutes - smuikas iliustracija c pirmyn dalis laivo antstato, iš kurios ...
bridimas - bridimas -> bristi.
leidus - galima sutikimo leidimą aktas
laidus - laid|us, laidi 1. lengvai praleidžiantis (elektrą, šilumą, vandenį ir kt.): Geležis laidi šilumai. 2. nesukrus: Laidus siūlas. laidžiai prv. laidumas: Elektrinis, šilumos, garso, šviesos laidumas. Molio laidumas vandeniui. prk.: Gatvės laidumas.
geidus - geid|us, geidi labai norintis, geidžiantis. geidžiai prv. geidumas.
bridėjas - bridėj|as, bridėja dkt. -> bristi: Vargdienis purvo bridėjas.
atidus - ati|dus, atidi su atida, dėmesiu dirbantis, pastabus. atidžiai prv.: Mokiniai turi atidžiai klausyti mokytojo. atidumas: Dirbant reikia atidumo.
klaidus - klaid|us, klaidi 1. lengvas paklysti, klaidinantis: Klaidus miškas, miestas. 2. kuris su klaidomis, klaidingas: Klaidus mokslas, raštas. klaidžiai prv. klaidumas.
nepralaidus - turintys elementai, arti viena kitos
nelaidus - neleidžiant įėjimas arba ištrauka nepereinamas
neatidus - nėra dėmesingas ne atkreipti dėmesį
likvidus - laisva kaip vanduo turintis skysčio savybes nei kietas, nei dujinis ryškus ir aiškus
įgeidus - įgeid|us, įgeidi kuris su įgeidžiais, įnoringas: Įgeidus vaikas. įgeidumas.
išdidus - išdi|dus, išdidi 1. jaučiantis savo vertumą, pranašumą: Ji buvo graži ir išdidi. 2. žiūrintis į kitus su panieka, išpuikęs, puikus: Jis labai išdidus, ne su bet kuo kalba. išdidybė išdidumas išdidžiai prv.: Jis ėjo, išdidžiai pakėlęs galvą.
aplaidus - aplai|dus, aplaidi apsileidęs, vangus: Aplaidus pareigų ėjimas. aplaidžiai prv.: aplaidžiai dirbti. aplaidumas.
atlaidus - atlai|dus, atlaidi 1. lengvai dovanojantis, atleidžiantis padarytą skriaudą: Tėvas buvo švelnus, atlaidus 2. nesukrus, laidus: Labai atlaidžios gijos. 3. minkštas, lengvas (melžti): atlaidi karvė. 4. atidrėkęs (apie orą). atlaidžiai prv. atlaidumas.
lydus - lyd|us, lydi galintis lydytis, išsilydyti. lydumas: Metalų lydumas.
neskaidus - , su jomis susijusių arba susijusius su paprasčiausių elementų ar principų kažkas b arba pradinėje mokykloje elementinio 1a, b elementinio 2
įžeidus - įžeid|us, įžeidi greitai įsižeidžiantis.
išlaidus - išlai|dus, išlaidi 1. nesukrus, palaidas: Išlaidus botagas. Išlaidūs verpalai. 2. greitas išleisti, netaupus: Jaunas ir išlaidus išlaidžiai prv.: išlaidžiai susukti siūlai. išlaidžiai (netaupiai) gyvena. išlaidumas: Jo išlaidumas (netaupumas) visiems krito į akis.
bridžiai - vidurinioji dalis žmogaus kojos, kuri yra tarp šlaunikaulio, blauzdikaulio ir girnelės artikuliacija aa bendras, taip pat kojos dalis, kuri apima šį bendrą b (1) bendrą užpakalinės kojos keturkojis stuburiniams gyvūnams, atitinka žmogaus kelio (2) Riešo sąnarys keturkojis stuburiniais c čiurnos sąnario paukščio priekinės kojos d tarp vabzdžių kažką panaša...
neatlaidus - archajiškas nedoras ne mandagus grubus
brydė - bry|dė per javus ar pievą išbristas ruožas, šliūžė: Pievoje brydžių pridaryta.
nenuolaidus - , su jomis susijusių arba būdingas šuoliai
nelydus - , primenantys, arba būdinga stačiokas vulgarių pažymėtas trūksta mandagumo ar Łaskawość paniuręs sunku dirbti arba susidoroti su sunkiai suvaldomas
brydoti - brydo|ti, brydoja, brydojo įsibridus stovėti: Galvijai vandenyje brydojo. brydojimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž