Žodžių balnis reikšmės

balnis - baln|is, balnė dkt. balnas galvijas.
balnius - balnius balnų dirbėjas.
alnis - álnis = elnis: Álnio galva su puikiais ragais
balninis - balnìnis, -ė priklausantis balnui:Balnìnis diržas Balnìnis ringartas Balninė plėškė
balnelis - balnelis 1. minkšta pakinktų dalis, dedama arkliui ant nugaros. 2. dviračio sėdynė.
balnas - baln|as, balna kuris su balta nugara (apie galvijus): balna karvė.
balnoti - balno|ti, balnoja, balnojo dėti balną: Arklį balnoti Anksti balnojo, vėlai išjojo (folkloras). sngr. balnojimas 2 balno|ti, balnoja, balnojo šnek. mušti, pliekti: Dar aš jį balnosiu. balnojimas.
bekelnis - bekeln|is, bekelnė dkt. 1. kas be kelnių, mažas. 2. prk. kas neturtingas, nusigyvenęs.
baltakelnis - baltakeln|is, baltakelnė -> baltkelnis.
balnakalnis - balnãkalnis pailga, negili įdauba tarp dviejų kalnagūbrių; kalnas, panašus į balną.
balnadirbys - balnadirbỹs,-ė̃ balnãdirbis, -ė balnų dirbėjas, balnius:Gi čia kailiakraščių parinkau – balnadirbỹs prašė Balnãdirbis pasiuvo septynis balnus
balniškumas - posūkis, nukrypimas, arba pakeisti į kursą (laivo) laivo poziciją žirgais vieną inkaro ir krypsta pasenęs šviesus, šviečia labai plona ir skaidri tekstūros Skaidrus besąlyginė, ištarti
antpelnis - antpelnis ekon. pelnas, viršijantis vidutinio pelno normą.
antkulnis - antkulnis ant bato kulno dedama oda ar guma.
ilgakulnis - ilgakulnis,-ė turintis ilgą (kojos) pėdą.
balneologinis - arba susijusių su balneologijos
balnakrepšis - vienas iš poros, kuriems nustatytas maišelius visoje už balno arklio nugaros ar kabo virš galinio rato nuo dviračio ar motociklą vienkartiniai riebalų bumbulas išorinio viršutinės šlaunų srityje
aukakalnis - aukakalnis istor. kalnas, ant kurio senovėje degindavo aukas dievams.
artipilnis - artipiln|is, artipilnė beveik pilnas: Kibiras artipilnis vandens.
balnininkystė - balnininkỹstė balniaus amatas.
balneologas - balneolog|as, balneologė dkt. balneologijos specialistas.
balnakilpė - balnakilpė balno kilpa.
balneologija - balneologija gydomųjų mineralinių vandenų mokslas.
aukštikalnis - didžiausia dalis viršūnių susitikimas b didžiausias arba pažangiausias taškas zenitas
aukštakulnis - aukštakul̃nis, -ė. su aukštais kulnais: Aukštakul̃niai batai.
gyrpelnys - gyrpeln|ys, gyrpelnė dkt. senoviškai žr. pagyrūnas.
duonpelnys - duonpeln|ys, duonpelnė dkt. kas duoną uždirba, maitintojas: Paliko su vaikais be duonpelnio.
dienpelnys - dienpeln|ys, dienpelnė dkt. padienis darbininkas, samdinys.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž