Žodžių atstoti reikšmės

atstoti - stóti,-ja, -jo stõti 1. keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį:Tu čia stók ir stovėk Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam, imančiam žengti vaikeliui) Stók didelė(atsistok),Linute! Būk gerutis, stok didutis Stóti ant kojų pirštų Valgėm ...
atsistoti - remti save stačias pozicijos b kojų iki nustatyto aukščio, kai visiškai stačias
pastoti - pasto|ti, pastoja, pastojo 1. neleisti eiti, užtverti kelią: Kareiviai kelią pastojo. Einančiam kelio nepastosi, šnekančiam burnos neužimsi (folkloras). 2. prasidėti: pastojo pilnatis. Greit pastos žiema. 3. nėščiai tapti: Ji jau pastojusi. pastojimas.
apstoti - stóti,-ja, -jo stõti 1. keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį:Tu čia stók ir stovėk Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam, imančiam žengti vaikeliui) Stók didelė(atsistok),Linute! Būk gerutis, stok didutis Stóti ant kojų pirštų Valgėm ...
stoti - sto|ti, stoja, stojo 1. užimti stačią padėtį: stok nesėdėjęs. Stoti ant kėdės. sngr.: Visi stojosi palei sieną. 2. nustoti eiti, judėti: stokite, kur einate! Traukinys jau stoja. 3. imtis darbo, pasidaryti nariu, dalyviu: stojo į darbą (prie darbo). stojo į kovą. stoja į universitetą, į draugiją. stojamieji egzaminai. stojamasis mokestis. 4. palaikyti, gint...
atstovėti - stovė́ti,stóvi (stóvia stóvna stáuna -ė́ja), -ė́jo 1. būti stačiam, laikantis ant kojų, nejudėti, neiti iš vietos:Sėskis, ko stóvi! Stoviu, stovmi Pirma stovė́ti, pryšakyje stovė́ti Nestovė́k po lašiniu Aplinkui stóvintiejie Atsistojęs pirštų galais, stóv...
atstovauti - atstováuti,-áuja, -ãvo atstoti, būti atstovu kam:Atstováuti kuriai nors organizacijai Kaip ilgai jis mums tarnavo, atstovavo? Deputatai tautai atstovauja
klastoti - klasto|ti, klastoja, klastojo daryti ką netikrą, norint apgauti: Klastoti dokumentą, parašą. klastojimas klastotojas, klastotoja dkt.
pasistoti - pasisto|ti, pasistoja, pasistojo aukščiau atsistoti, palypėti: pasistok ant kėdės, ir nuimsi. pasistojimas.
apsistoti - paprastai viela, naudojama remti stiebo 1guy užtikrinti vertikaliai, arba jei su nuolydžiu (stiebas) į priekį, atgal, arba į vieną pusę apsistojus apsistojus sustabdyti vyksta į priekį susimąstyti nustoti daryti kažką nustoja didelis stiprus virvė toliau vietos ar būklės likti
sustoti - susto|ti, sustoja, sustojo 1. atsistoti: Dviem eilėmis sustojo. Ratu sustoti Pirkėjai sustojo į eilę. 2. liautis judėjus: Traukinys sustojo. Laikrodis sustojo. Upė sustojo (užšalo). 3. nutrūkti vyksmui: Darbas visame mieste sustojo. 4. apsigyventi, apsistoti: Nuvažiavę sustojome viešbutyje. 5. prk. ilgiau pasvarstyti, panagrinėti: Norėčiau sustoti ties vienu da...
suklastoti - suklasto|ti, suklastoja, suklastojo padaryti netikrą, sufalsifikuoti: Suklastoti dokumentą, parašą. suklastojimas.
nustoti - nusto|ti, nustoja, nustojo 1. daug pristoti: Visas kiemas vyrų nustotas. 2. netekti: nustojo tėvo malonės. Nustoti pinigų. 3. liautis: nustojo skaudėti galvą. Jis nustojo dirbti (dirbęs). nustojimas.
nestoti - paprastai viela, naudojama remti stiebo 1guy užtikrinti vertikaliai, arba jei su nuolydžiu (stiebas) į priekį, atgal, arba į vieną pusę apsistojus apsistojus sustabdyti vyksta į priekį susimąstyti nustoti daryti kažką nustoja didelis stiprus virvė toliau vietos ar būklės likti
įstoti - įsto|ti, įstoja, įstojo 1. stojant, žengiant kojomis patekti, įminti: Įstoti į purvyną. sngr.: Įsistojo (įsispyrė) į batukus. 2. pasidaryti kokios nors organizacijos, įstaigos nariu, dalyviu: Įstoti į partiją, į universitetą. įstojimas.
atstok! - paprastai nešvankių Kopulować paprastai vulgarus netvarka 3-naudojamas paprastai nešvankių užsiimti lytinio akto su kartais naudojami interjectionally su objektu (asmeninio ar refleksyvus įvardis) išreikšti pyktis, panieka, ar pasibjaurėjimą paprastai vulgarių kovoti su nesąžiningai ar žiauriai apgauti , sriegimo paprastai nepadoraus kopuliacija aktą, paprastai ...
pristoti - pristo|ti, pristoja, pristojo 1. daugeliui sustoti: pristojo pilna aikštė žmonių. Kieme pristoję vyrų. 2. prikibti, prisikabinti: Ko tu pristojai prie manęs? Liga pristojo. 3. imti tarnauti: Mokykloje už sargą buvo pristojęs. Kur nujosiu, ten pristosiu (folkloras). 4. prk. ryžtingai imtis: Kai pristosime, ir padarysime. Verdant reikia pristojus (neatsitraukiant) gra...
išstoti - išsto|ti, išstoja, išstojo nustoti būti nariu, mokiniu, pasitraukti: Išstoti iš instituto. išstojau iš dešimtos klasės. išstojimas.
atstovė - , atstovauti stovėti ar veikia kito, ypač per įgaliotajai institucijai b, remiantis arba sudarančios vyriausybę, kurioje daugelis atstovauja asmenų, parinktų iš jų paprastai rinkimuose tipiškas, arba pateikti parametrų, pavyzdžiui, naudojamas kaip
atstovaujantis - , atstovauti stovėti ar veikia kito, ypač per įgaliotajai institucijai b, remiantis arba sudarančios vyriausybę, kurioje daugelis atstovauja asmenų, parinktų iš jų paprastai rinkimų tarnauja kaip tipiškas arba būdingas pavyzdys
atstovas - atstov|as, atstovė dkt. asmuo, atstovaujantis kieno nors interesams, veikiantis kieno vardu: Išrinko atstovus.
atstojamoji - naudojamas kaip funkcija žodžio, rodo, kad po daiktavardžio arba daiktavardis ekvivalentas yra neabejotinas arba anksčiau buvo nurodyta ar dėl šios aplinkybės
nusistoti - nusisto|ti, nusistoja, nusistojo 1. išskirti nuosėdas (apie skysčius): nusistojęs vanduo (skaidrus). 2. įsigalėti, nusistovėti: To žodžio kirčiavimas dar nėra galutinai nusistojęs. 3. prk. įgyti savo pažiūras, nuomonę, susiformuoti: nusistojęs žmogus. nusistojimas.
atstovavimas - atstovãvimas → atstovauti: Svarbu, kad kiekvienas darbo žmogus gerai žinotų, kam jis patiki savo reikalų atstovavimą
atstojamasis - kilęs iš ar nuo kažko kito
užsistoti - remti save stačias pozicijos b kojų iki nustatyto aukščio, kai visiškai stačias
atstovybė - atstovybė valstybės atstovavimo institucija: Diplomatinė a. Prekybos a.
atstovaujamasis - svarbiausia, logiškai išplaukiančią, ar įtakingas vyriausiasis
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž