Žodžių apeiga reikšmės

apeiga - apeiga 1. apyvoka: Turint tiek gyvulių, didelė a. 2. apeinamasis, prižiūrėti skirtas plotas; palyginimui eiguva: Eigulys apeina savo apeigą. Santechniko a.
[Toliau]
eiga - eig|a 1. vyksmas: Veiksmo, darbo, bylos eiga eigos veikslo veiksmažodžiai (gram.). 2. tech. mechanizmo veikimas: Darbo, tuščioji eiga 3. tech. mechanizmo darbinės dalies kelias: Dalgio, peilio eiga 4. kar. iškastas takas tarp apkasų susisiekti: Apkasai ir susisiekimo eigos turi būti gilūs ir siauri.
[Toliau]
prieiga - prieig|a priėjimo vieta: Prieiga prie jūros. Sunki prieiga prie upės. Tilto prieigos. Miesto prieigose įrengti sutvirtinimai.
[Toliau]
pereiga - pereiga 1. perėjimas į kitą formą, pasikeitimas: Fonetinė, tarminė p. 2. žr. perėja 3. b. žr. perėjūnas [perėjūnas].
[Toliau]
pareiga - pareig|a būtinas pagal įstatymą, paprotį, dorovę veiksmas: Piliečio teisės ir pareigos. pareigos jausmas. Atlikau visas pareigas. Jis - pareigos žmogus. Pareigą laikome aukščiau už viską.
[Toliau]
apeigos - apeigos dgs. visuma papročio nustatytų veiksmų ir poelgių, susijusių su šventinėmis ir buitinėmis tradicijomis ar tikyba: Civilinės a.
[Toliau]
savieiga - savieig|a darbas be plano, be organizuojamojo vadovavimo: Ši darbo sritis negali būti palikta savieigai.
[Toliau]
pirmeiga - , pateikti b veiksmas, galia, ar privilegija ypač taikant vyskupo ar įprastos pradedant ką nors į bénéfice kažką pateikiamas kaip aa simboliu ar vaizdo, kuris atitinka siūlomo arba išdėstyti dovana c kažkas kažką b kažką globėjas aktas proto da aprašomasis ar įtikinamas sąskaita (kaip produkto pardavėjas) ea pristatyti simptomas ar simptomų grupę dėmesį
[Toliau]
apeironas - ãpeironas [gr. apeirōn — begalybė], Anaksimandro filosofijoje — neapibrėžtas, begalinis, beribis pradas.
[Toliau]
iseiga - išeig|a 1. knyg. vieta, pro kurią išeinama, išėjimas, anga: Urvo išeiga Slapta išeiga 2. išėjimas (į svečius, į iškilmes): Drabužius išeigai pasisiūdinau. 3. teatr. aktoriaus pasirodymas scenoje: Šiame veiksme aktorius turi tris išeigas. 4. spec. gaminių kiekis (kiek ko iš ko išeina): Mėsos išeiga iš gyvo svorio. Svorinė, tūrinė, vienetinė išeiga 5...
[Toliau]
sueiga - sueig|a 1. nedidelis susirinkimas: Kaimo sueiga 2. pobūvis, pažmonys: Jis mėgsta sueigas.
[Toliau]
įeiga - įeiga knyg. vieta, pro kur įeinama, anga.
[Toliau]
apeiti - eĩti,eĩna (eĩti, eĩta, eĩma), ė̃jo (ẽjo)1. judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu:Einu keliu Jis ne ė̃jo, o bėgo Vaikai eĩna riešutaut Jis eina gultų, medžiotų, šieno pjautų Nebėr kada eĩna Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria Ėjau ėjau ir priėjau mi...
[Toliau]
apeiginis - apeigin|is, apeiginė -> apeigos: apeiginiai drabužiai. apeiginė tautosaka 2 apeigin|is, apeiginė dkt. žr. apeivis [apeivis].
[Toliau]
užeiga - užeig|a užeinama vieta, užėjimas: Turi mieste užeigą. užeigos namai. Ten užeiga didelė (daug kas užeina).
[Toliau]
išeiga - išeig|a 1. knyg. vieta, pro kurią išeinama, išėjimas, anga: Urvo išeiga Slapta išeiga 2. išėjimas (į svečius, į iškilmes): Drabužius išeigai pasisiūdinau. 3. teatr. aktoriaus pasirodymas scenoje: Šiame veiksme aktorius turi tris išeigas. 4. spec. gaminių kiekis (kiek ko iš ko išeina): Mėsos išeiga iš gyvo svorio. Svorinė, tūrinė, vienetinė išeiga 5...
[Toliau]
apeivis - apeiv|is, apeivė dkt. kas apeidamas prižiūri: Kelio apeivis Santechnikas apeivis.
[Toliau]