Žodžių Vožyti reikšmės

dažyti - dažy|ti, dažo, dažė 1. mirkyti, vilgyti: Duoną į taukus dažyti 2. mirkant bei virinant dažuose spalvinti: Gijas mėlynai dažyti 3. tepti dažais: Tvoros dažytos aliejiniais dažais. dažymas dažytojas, dažytoja dkt. .
aižyti - aižýti,aĩžo, aĩžė áižyti, -o, -ė1. imti iš lukšto (grūdą, riešutą), gliaudyti, gvaldyti, lukštenti:Pupas, žirnius aižaũ iš ankščių, o riešutus gvildau | Žirniai nuo karščio pradėjo áižytis Labai jau laikas žirniai pjauti, kol nesiaĩžo Vaikas žirnių aĩžosi 2. mušti, lupti, čai...
daužyti - daužyti, daužo, daužė 1. džn. daužti 1: Stiklus, puodus d. 2. trankyti: Vėjas langines daužo. 3. mušti, pliekti: Gyvulius d. sngr.: Susipykę daužosi pagaliais. 4. skirstyti iš pradalgių (šieną). daužymas.
biržyti - birž|yti, biržija, biržijo 1. sėjant žymėti, ligi kur krinta grūdai; žymėti ariamojo ploto vidurį: Vienas sėja, kitas biržija. 2. šnek. smagiai eiti, drožti: Pėsčias biržija. 3. šnek. pliekti, mušti: Rykšte biržyti per kojas. biržijimas biržytojas, biržytoja dkt.
grąžyti - grąžyti, grąžo, grąžė džn. grūžti. 1. grūžioti (skyles). 2. ėsti, varpyti (apie kinivarpas): Kinivarpos sienas grąžo. 3. laužyti, graižyti (rankas): Rankas grąžydama, dejuoja, verkia. 4. sukioti: Į šalis galvą grąžo. sngr.: Arklys grąžosi į visas puses. 5. vandenį iš skalbiniė sukant spausti: Skalbinius g. grąžymas.
graižyti - graiž|yti, graižo, graižė džn. grūžti. 1. gręžioti (grąžtu): Skyles graižyti 2. žr. grąžyti 3. 3. žr. grąžyti 5. graižymas 2 graiž|yti, graižo, graižė džn. griežti. 1. pjaustyti griežiniais: Graižyti sėtinius, ridikus, bulves. 2. darinėti, apipjaustinėti (daržoves). graižymas [grąžyti] [grąžyti] [griežti].
glamžyti - glamž|yti, glamžo, glamžė glamžyti, glamžo, glamžė lamdyti, mankyti, gniaužyti: Popierius, kepurę glamžyti Skalbinius glamžyti (skalbti, trinant tarp rankų). sngr. glamžmas glamžmasis.
čaižyti - čaiž|yti, čaižo, čaižė plakti, kapoti, lupti: Nečaižyk botagu arklio. čaižymas.
braižyti - braiž|yti, braižo, braižė 1. rėžyti, draskyti: Katė (su) nagais braižo. 2. prk. paviršium akėti: Akėčiomis dirvą braižyti 3. braukyti, degioti (degtukus). braižymas 2 braižyti, braižo, braižė daryti brėžinį: Namo projektą braižyti Braižomoji geometrija. braižym|as: braižo įrankiai braižytoj|as, braiža dkt. : Jis dirba braižu.
apdažyti - dažýti,dãžo, dãžė1. merkti, mirkyti, vilgyti:Duonos kąsnį į taukus dažýti Man patinka skryliai su taukais dažýt Dažýk dažýk, sauso negali valgyti Įsipilk aliejaus su druska ir dažýk Bet ir gaigalėlis be pertrūkio dažo savo snapelį į vandenį Tas, kursai dažo ranką su manim ing bliūdą, i...
išdažyti - išdažyti, išdažo, išdažė 1. mirkant, valgant suvartoti: I. visus taukus. 2. sunaudoti dažant: Visus dažus išdažė ir dar neužteko. 3. ištepti dažais, nuspalvinti: Kiaušinius i. sngr.: Išsidažyti veidą. iš (si) dažymas.
išaižyti - išaižyti, išaižo, išaižė išlukštenti, išgvaldyti: Pupas, žirnius i. sngr.: Kai užlijo, žirniai išsiaižė. iš (si) aižymas.
gniaužyti - gniauž|yti, gniaužo, gniaužė džn. gniaužti. 1. glamžyti, maigyti: Negniaužykit, vaikai, kačiukų. gniaužė pagalvę, kepurę. 2. tarm. skalbti: gniaužo marškinius dubenyje. gniaužymas.
aplaužyti - láužyti, -o, -ė. 1. laužti 1: Mūsų atominis ledlaužis „Leninas“ laužys ne tik vandenynų ledus, bet ir „šaltojo karo“ ledus. Šalna šalo žiedužius žiedužius, vėtružė laužė šakužes. Ei, laužė laužė lendrių skietužį. Ai, dildo laužo aukso žiedelį jovaro milinėlis. Sunkūs darbeliai rankeles laužo, rūstūs žodeliai širdelę graužia. Ka...
aplaižyti - . laižýti, laĩžo, laĩžė. 1. liežuviu per ką braukyti: Karvė veršį savo laĩžo. Juk liežuviu trobos nelaižysu – kas užkliūna už šepečio, tą iššluoju. Ir šunes prieidami laižė votis jo. Išsėmiau lig dugno išmintį. Likau kaip puodas, laižytas šimto katinų (be jokios minties) . Ugnies liežuviai laižė medžių lapus. Raudoni liežuviai lai...
apdaužyti - daužýti,daũžo, daũžė 1. skaldyti, trupinti į gabalus:Daužau mūrus Vėjis langus daũžo Še riešutų, daužyk! Jug ir šventiejai puodus daũžo Parėjęs girtas viską tik mėto, daũžo 2.trankyti:Vilnis krantą daužo Daũžo kojas Ką jie bedaužo šakas, paimk ir nuraškyk grūšias Rankas tai trina, tai...
aptalžyti - tálžyti,-o, -ė talžýti, tal̃žo, tal̃žė 1. smarkiai mušti, pliekti:Ans vagį tálžė par ausį, šonus Už tokį darbą aną reik gerai tálžyti Tálžė vaiką parsiutęs Iš šluotos pradėjo tálžyti negaliu pabėgti Ansai pačią yr tálžęs kaip obūlį Tálžo kaip šunį Meškausis...
apraižyti - ráižyti,-o, -ė raižýti, raĩžo, raĩžė rėžti.1. aštriu įnagiu negiliai pjaustyti:Norint pastorinti vyšnias, slyvas, raižoma žievė Su saidru ráižyk blakstieną, kad kraujis išsrustų Jį kankino skausmai, tartum vidurius raižė aštrus skustuvas | Tik kelios poros raižė pačiūžomis sudėtingus ornamentus 2.daryti ...
išrėžyti - išrėž|yti, išrėžo, išrėžė 1. suskirstyti, išraižyti: Laukai buvo išrėžyti siaurais rėžiais. 2. subraižyti: Stalą, stiklinę išrėžyti išrėžymas išrėž|ti, išrėžia, išrėžė 1. išpjauti: Iš odos išrėžyti diržą. 2. aštriu daiktu išbrėžti liniją: Išrėžyti aiškią ribą. 3. šnek. atvirai ar smarkiai pasakyti: išrėžė viską, ką ...
išraižyti - išraiž|yti, išraižo, išraižė išraiž|yti, išraižo, išraižė džn. išrėžti 1: Raukšlių išraižytas veidas. prk.: Laukus išraižė grioviai. išraižymas Žiūrėk: [išrėžti].
išlaužyti - išlauž|yti, išlaužo, išlaužė džn. išlaužti: Vėtra daug medžių išlaužė. sngr.: Miške ganant daug medelių išsilaužo. išlaužymas.
išlaižyti - išlaižyti, išlaižo, išlaižė laižant išvalyti: I. lėkštę. Bitės korius išlaižo. sngr.: Šuo žaizdą išsilaižo. išlaižymas.
išdaužyti - išdaužyti, išdaužo, išdaužė 1. džn. išdaužti 1: I. dalgį į akmenis. Ledai išdaužė langus. sngr.: Daug stiklinių išsidaužo. 2. daužant išskirstyti, išsklaidyti: I. šieną iš pradalgių. 3. daužant pašalinti: I. dulkes iš drabužio. išdaužymas Žiūrėk: [išdaužti].
apglamžyti - glámžyti,-o, -ė glamžýti, glam̃žo, glam̃žė 1. lamdyti, mankyti, gniaužyti, gumulti, raukšlėti, spaudyti, lankstyti:Glam̃žo popierą Akys mirksėjo, viena ranka glamžė kepurę, o kitą nežinia buvo kur dėti Skepetą glamžýti Neglámžyk skarelės Glamžaĩ, tepi naujus drabužius, nusivilktum verči...
išsidažyti - pasenęs elgtis, veikti b pradėti ar atrodo, kad pradėti (veiksmas)
išbraižyti - išbraiž|yti, išbraižo, išbraižė 1. išdraskyti: Žiūrėk, kad katė neišbraižytų akių. sngr. 2. išraižyti: Vaikas vinimi išbraižė sieną. išbraižymas 2 išbraižyti, išbraižo, išbraižė padaryti brėžinį. išbraižymas.
apsidaužyti - atskirti į dalis su netikėtumas arba smurto b lūžis
išsilaižyti - išsil|aižyti, išsilaižo, išsilaižė 1. -> išlaižyti. 2. šnek. pamažu pasveikti: Manėme, kad mirs, bet išsilaižė. išsilaižymas.
išgniaužyti - išgniauž|yti, išgniaužo, išgniaužė 1. su sauja išspaudyti: Išgniaužyti košę. 2. tarm. išskalbti: Išgniaužyti skepetaites. sngr.: Išsigniaužyk marškinius. išgniaužymas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž