Žodžių Ugnius reikšmės

girnius - girnius girnų dirbėjas, kalėjas.
ugnis - ugn|is, ugnies m. 1. įkaitusios šviečiančios dujos, kylančios nuo degančio daikto, liepsna: Ugnį kurti, kurstyti, gesinti, įpūsti. Dėk puodą ant ugnies, tegu verda. Krosnyje ugnis dega, užgeso. Bijoti kaip ugnies (labai). Dingo kaip į ugnį. Kaip ugnyje sudegti (dingti). Šokti kaip iš ugnies (smarkiai). Arklys kaip ugnis (karštas, smarkus). Mergaitė kaip ugnis...
ugniukas - ugniuk|as zool. smulkus, laibas, ryškiai margas, žvilgus drugys: Miltinis ugniukas (Pyralis farinalis). Vaškinis ugniukas (Galleria mellonella). ugniukai dgs. zool. panašių drugių šeima (Pyralididae).
raganius - raganius mit. piktas burtininkas, kerėtojas.
ugnies - (1) degimo reiškinys pasireiškia šviesos, ugnis, šiluma (2) vienas iš keturių elementų alchemikų b (1) deginimas aistra azartas (2) gyvumas vaizduotės įkvėpimo kuro degimo būklės (kaip židiniu) b Britų mažas dujų ar elektriniai patalpų šildytuvas aa destruktyvus deginimas (kaip pastato) b (1) mirtis ar kankinimai ugnimi (2) sunkus bandymus arba išbandymas ž...
garbinius - garbìnius,-ė garbanius, kas garbiniuotais plaukais:Ar pažįsti tą garbìnių?
garbanius - garban|ius, garbanė dkt. kas garbanotais plaukais: garbanė mergaitė. Šuo garbanius.
ugniakuras - ugniakuras 1. vieta, kur kūrenta ugnis. 2. sukrautos malkos ugniai kurti, laužas; deganti šakalių krūva.
ugninis - ugnin|is, ugninė -> ugnis 1: ugniniai debesys (ugnies spalvos). prk.: Ugninis viesulas (smarkus) Žiūrėk: [ugnis].
miknius - mikn|ius, miknė dkt. -> mikna.
dainius - dain|ius, dainė dkt. poetas, dainų rašytojas: Liaudies dainius.
balnius - balnius balnų dirbėjas.
ugningas - ugning|as, ugninga 1. gausus ugnies. 2. prk. karštas, liepsningas: ugningi žodžiai. Ugningas žvilgsnis. ugningai prv. ugningumas.
šiknius - šìknius, -ė. 1. kas dažnai tuštinasi arba gadina orą: Kurs šika bepradėm, be perstojo, tas šìknius. 2. prastas, netikęs žmogus: Ot šìknius, kad jis teip padarė! Eik tu, šikniau, ką tu išmanai! 3. vaikigalis, nesubrendėlis: Toks šìknius jau lenda prie vyrų. Tokia dar šìknė, o jau po kermošius nori važinėt.
pelenius - pelen|ius, pelenė dkt. 1. išsipelenavęs žmogus, apskretėlis, nevaleika. 2. kas tarsi pelenuotas, miltuotas: Raktažolė pelenėlė.
krosnius - krosnius žr. krosnininkas.
pentinius - pentinius bot. vėdryninių šeimos nuodingas, dažinis, medingas augalas, darželio gėlė (Delphinium): Didysis p. (D. elatum).
lašinius - lašin|ius, lašinė dkt. didelis lašinių mėgėjas. lašinius žr. 2 lašininis Žiūrėk: [2 lašininis].
ugnikalnis - ugnikalnis kalnas su krateriu, pro kurį iš gelmių veržiasi lava, akmenys, pelenai, dujos: Veikiantis, užgesęs u. Išsiveržė u.
ugniagesys - ugniages|ys gaisrininkas: ugniagesių komanda.
šikšnius - šikšn|ius, šikšnė dkt. kas šikšnas išdirba, pardavinėja.
ugniasienė - ugniasienė aklina mūro siena tarp dviejų namų.
ugniagesyba - ugniagesyb|a gaisrų gesinimas: ugniagesybos sportas.
ugniaspalvis - ugniaspalv|is, ugniaspalvė ryškiai raudonas: ugniaspalvės aguonėlės.
ugningai - lengvai sukėlė pykčio b alsuoja piktas pyktis gali paveikti ligos, ar išreikšti intensyvus jausmas b entuziastingi, karštas nesivadovaudamas arba kenčia nuo seksualinio potraukio
ugnikalnio - , susijusių su ar pagaminti ugnikalnio b būdingas ugnikalniai
ugniažolė - ugniažolė bot. aguoninių šeimos nuodingas, vaistinis patvorių, šiukšlynų augalas (Chelidonium).
ugniavietė - ugniavietė 1. vieta, kur ugnis kūrenama. 2. kar. vieta, iš kurios šaudoma.
ugnyje - gaisro Blazing didžiuliu jauduliu ar energijos būklę
ugniadėžė - kamera (kaip iš krosnies ar garo katilas), kuriame yra A Fire dėžutė, kurioje yra prietaisas, perduoti pavojaus signalus į gaisrinį postą
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž