Žodžių Tulikas reikšmės

tulikas - tulikas zool. tilvikų šeimos skrajus, triukšmingas paukštis: Raudonkojis t. (Tringa totanus).
puolikas - puolik|as, puolikė dkt. -> pulti.
blikas - blikas [vok. Blick]: 1. šviesos atšvaitas; šviesos dėmė tamsiame fone; 2. tapybos kūrinio šviesių dažų dėmė, daranti šviesos atspindžio įspūdį.
plikas - plik|as, plika 1. neturintis išaugusios dangos (plaukų, plunksnų, lapų ir kt.): plika galva. Lizde tupėjo pliki paukščiukai. plikos medžių šakos. plika ganykla. 2. nuogas: plikos rankos (be pirštinių). plikos kojos (basos). Vaikščioja plika galva (be kepurės),pliku kaklu. 3. niekuo neapdengtas, neapklotas, grynas: plika žemė. Plikas kelias (be sniego). plikos ...
Kilikas - kilikas [gr. kylix (kilm. kylikos)], sen. graikų plati vyno taurė su aukšta kojele ir dviem horizontaliomis ąsomis.
salikas - šalik|as pailga skarelė kaklui apsirišti, kaklajuostė: Apsivynioti kaklą šaliku.
šlikas - , prigludę dangteliu; ypač šviesos brimless dangtelis patalpų viduje dėvėti įvairių rūšių mėtų (gentis Scutellaria), varpo formos kultivavimo, kad kai apverstas panašus šalmas viršutinė dalis kaukolės calvarium
malikas - malik|as dkt. -> malti.
kalikas - kalik|as, kalikė dkt. -> kalti.
jarlikas - jarlikas [< tiurkų k.], mongolų chanų, pvz., Aukso ordos, imunitetinis lengvatinis raštas, kuris buvo duodamas jiems pavaldžių kraštų pasaulietiniams ir bažnytiniams feodalams.
užpuolikas - užpuolik|as, užpuolikė dkt. -> užpulti.
šalikas - šalik|as pailga skarelė kaklui apsirišti, kaklajuostė: Apsivynioti kaklą šaliku.
svilikas - svilikas zool. kikilių šeimos kresnas paukštis su storu snapu (Coccothraustes coccothraustes).
skalikas - skalikas medžioklinis šuo: Šuo s. Greitas kaip s. Zuikinis s.
paslikas - paslik|as, paslika 1. išsitiesęs visu kūnu, išdrikas: Rytą keliasi anksti, o pavakare paslikas guli. 2. leisgyvis, bejėgis: Gulėjau paslika daug savaičių, kol pagijau.
kūlikas - kūlik|as, kūlikė dkt. -> kulti.
kirlikas - kirlikas zool. sėjikų šeimos vieversio dydžio paukštis (Charadus): Upinis k. (Ch. dubius). Jūrinis k. (Ch. hiaticula).
kiklikas - kiklikas etnogr. moterų liemenė.
katolikas - katòlikas [gr. katholikos — visuotinis], armėnų Grigaliaus bažnyčios (nuo 363) ir gruzinų stačiatikių bažnyčios (nuo 475) patriarchų garbės titulas; tą titulą turintis asmuo.
pakalikas - pakalik|as, pakalikė dkt. niek. pataikūnas: Okupantų, viršininkų pakalikas.
katalikas - katalik|as, katalikė dkt. katalikybės išpažinėjas: katalikų dvasininkai.
bazilikas - bazilikas bot. lūpažiedžių šeimos vaistinis ir prieskoninis augalas (Ocimum).
pašalikas - pašalikas [turkų k. pașalik], Osmanų imperijoje — pašos valdoma sritis.
dalykas - dalyk|as 1. kokia nors apraiška, atsitikimas: Jam atsitiko toks dalykas Baisių dalykų pripasakojo. 2. reikalas: Dėl vieno dalyko turiu į miestą eiti. Ne tavo dalykas, tylėk! 3. dėstomasis, mokomasis ar tiriamasis objektas. 4. materialus daiktas: Žagrės, geldos, kubilai ir kiti ūkio dalykai. Aiškus dalykas (aišku).
evangelikas - evangelik|as, evangelikė dkt. protestantų tikybų, kurios tikėjimo pagrindu laiko evangelijas, išpažinėjas: evangelikai liuteronai. evangelikai reformatai.
alkoholikas - alkoholik|as, alkoholikė dkt. kas liguistai linkęs į alkoholinius gėrimus, girtuoklis.
melancholikas - melancholik|as, melancholikė dkt. 1. psich. šaltas, lėtas, silpnos nepaslankios psichikos, pusiausvyros stokojantis (lėtai susijaudinantis ir lėtai susitvardantis) žmogus. 2. kas serga melancholija. 3. viskam jautrus, lėtas ir liūdnas, prislėgtas, sielvartingas, rūškanas žmogus.
šašlykas - šašlykas avienos gabaliukų, suvertų ant iešmo, kepsnys.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž