Žodžių Skurdo reikšmės

skurde - vieno, kam trūksta įprastą arba socialiai priimtiną sumą pinigų ar materialaus turto b atsisakymo dėl teisės, kaip asmens, savo nekilnojamojo turto trūkumo, stokos negalavimu, dėl prastos mitybos B vaisingumo trūksta religinio ordino narys
skurdus - skur|dus, skurdi 1. vargingas, neturtingas: Skurdus gyvenimas. Skurdus kraštas. 2. prastai augantis, menkas: Skurdus sodelis. Skurdžios pušelės. skurdi gamta. Skurdus derlius. 3. menkas, prastas: Skurdus vaizdas. Skurdus to rašytojo žodynas. Skurdūs rezultatai. 4. liūdnas, graudus: Ji žiūrėjo į mane skurdžiomis akimis. Lieja skurdžias ašaras. skurdu į jį žiū...
skurdas - skurd|as pragyvenimo priemonių stoka, neturtas: Mačiau vargo ir skurdo. Ji augo dideliame skurde. skurdą kenčia. prk.: Dvasios skurdas.
skurdzius - skur|džius, skurdė dkt. kas skursta, vargšas, neturtėlis.
skurdesni - trūksta medžiaga daiktai b, susijusių su ar būdinga skurdo mažiau nei pakankamai skurdus b Mažos vertės įdomų gailesčio
skurdumas - skurdùmas 1. → skurdus 1: Gyvenimo skurdùmas kolonijinėse šalyse neapsakomas Visur jį spaudžia vargas bei skurdumas Vienai vienas vargas skurdumėlis, daugiau nieko 2.→ skurdus 3: Kambario skurdumą dar labiau pabrėžė nuo senatvės pajuodę baldai Aiškiai matomas apdaro skurdumas 3.→ skurdus 5: Baisus dvasios skurdumas Patys ...
skurdinti - skurdin|ti, skurdina, skurdino 1. daryti skurdų, skurdesnį, neturtingesnį. 2. graudinti: Neverk, mergužėle, neskurdink širdelės (d.). skurdinimas.
skurdeiva - skurdeiva b. šnek. nuskurdėlis.
skurti - skur|ti, skūra, skuro plyšti, driksti: Drabužiai skūra.
skurdžius - skur|džius, skurdė dkt. kas skursta, vargšas, neturtėlis.
skurdžiai - skurdžiai prv. -> skurdus.
skurdinimas - skur̃dinimas → skurdinti. 1.→ nuskurdinti 1: Perėjimas prie stambiosios kapitalistinės gamybos būtų reiškęs valstiečių masių nuskurdinimą 2. → nuskurdinti 4.
skursti - skur|sti, skursta, skurdo 1. vargingai gyventi, būti, vargti: Vieni gerai gyvena, kiti skursta. skurdo gyvuliai prastoje ganykloje. 2. menkai augti: skursta javai be trąšų. 3. liūdėti, graudintis: skursta man širdelė (d.). skurdimas.
skursna - skursna 1. skurdus gyvenimas, skurdas. 2. b. menkinamai kas nuskurdęs, suvargęs.
skurlis - skurlis žr. skuduras.
skursnus - skursn|us, skursni vargingas, skurdus.
skurlius - skurl|ius, skurlė dkt. žr. skarmalius.
skurstantis - trūksta medžiaga daiktai b, susijusių su ar būdinga skurdo mažiau nei pakankamai skurdus b Mažos vertės įdomų gailesčio
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž