Žodžių Skęsti reikšmės

skėsti - skęs|ti, skęsta, skendo 1. grimzti skystyje: Akmuo skęsta vandenyje. 1. žūti vandenyje: Šioje sietuvoje žmonės nuolat skęsta. 1. prk. būti apimtam, skendėti: Sodyba skendo žieduose. skendimas.
apkęsti - kę̃sti,keñčia, keñtė1. jausti, patirti skausmą, nemalonumą, vargą, kentėti:Kę̃sk, kol iškęsi metus Vieni sotūs ir laimingi, kiti kenčia badą Buržuazinėje Lietuvoje moterys nuolat kentė politinę ir ekonominę priespaudą Matom, kaip amžiais kentę vargdieniai džiaugiasi, laisvę pajutę Mes jų skolų nemokėsime ir mes už j...
apsikęsti - įgyti nuosavybėn B gauti kaip grąža uždirbti
skėstis - atverti atsiskleisti didinti mastą, skaičių, tūrį, arba padidinti apimtį, išreikšti ilgio arba išsamiau b Išrašo visiškai
apkrėsti - krė̃sti,krẽčia (krẽta), krė̃tė1. purtyti; purtant nuberti, numesti:Vėjas eglių skujas krẽčia Krė̃sk obalius nuo obels Žieminius [obuolius] baisiai krečia Gaidys kap krėtė lazdelę(lazdyną)ir iškirto kekele vištelei akelę Krėsi alyvos medį Ir šiaip ir teip aguonėles krėtė Jie nuėjo in sodą ir krečia obu...
apspręsti - sprę́sti,spréndžia, spréndė sprę̃sti, spreñdžia, spreñdė; 1. apgalvojus, apsvarsčius daryti išvadą, susidaryti nuomonę apie ką, nutarti ką, svarstyti, nagrinėti, norint gauti kokio klausimo atsakymą:Sprę́sk, kiek turiu mokėti Problema buvo kaip tik pradėta sprę́sti Sprę́skim, ar gerai dab...
apėsti - ė́sti,ė́da (ė́sti, ė́sta, ė́ma ė́dma), ė́dė (ė́do)1. imti maistą Žmonės valgo, galvijai ė́da, paukščiai lesa Tokio pyrago nė šuo neės Tokio paršo da nemačiau – jis ėda ir ėda Jaučiai neė́da remunių Kad šuva ar katė žolę ėda, tai bus lietaus Čia kiaulių ėstas kib...
apsikrėsti - veiksmas arba procesas perkančiosios sudarant sutartis B sutrumpinti ir sustorėjimas veikiančios raumenų ar raumens skaidulų maždaug sumažinti verslo veiklos ar augimo žodžio, skiemens ar žodžių grupė nebuvo garso ar raidės sutrumpinimas būklę; taip pat forma, gaminamas tokio sutrumpinimo veiksmo ar proceso būklę, sudarant sutartis perkančiosios
apsėsti - sė́sti,sė́da (sė́džia, -ta, -ti), sė́do (sė́dė ) sė̃sti; 1.užimti sėdimą padėtį:Vaikai, jau vakarienė an stalo, sėskit valgyt Vienuoleka [valgytojų] sė́dam į stalą Į stalą sė́da lygiai vienuolektą I gaspadorius, i gaspadinė kartu sė́s pri stalo Dešim vaikų – būriukas sė�...
apsispręsti - padaryti galutinį pasirinkimą arba sprendimą apie
atkviesti - kviẽsti,kviẽčia, kviẽtė prašyti, vadinti:Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje Niekas jo nekvietė pietų nei vakarienės Išsimanė vadinti pas savęs ant pietų didžiūnus atvažiavusius, o negebančių važinėties(neturinčių arklių)niekuomet nekvietė Kviẽtė ir mane svečiuos Parašė laišką, kviečiantį ir da...
atgrėsti - grė̃sti,grẽsia, grė̃sė1. būti pavojui, būti pavojingam:Pavojus grėsė visiems labai didelis Kalėjimas grėsdavo kiekvienam, kuris reikšdavo nepasitenkinimą buržuazine santvarka 2. griežtai drausti, ginti:Grė̃sk negrė̃sk, tokis lenda, ir gana Aš grėsiaũ savo vaikus, tai maniškiai ir klauso 3. grasyti, baidyti, at...
apskresti - skrèsti,skreñta, skrẽto (skrẽtė) 1. trauktis nešvarumais, purvais, dėtis plutai (smarkiai susitepus):Supurvinti autai skrenta, kad sudžiūsta, sustirsta 2. darytis kietam paviršiui (apdžiūvus, apdegus, pašalus). 1. apsitraukti nešvarumais, purvais:Kaip ne sarmata: vaikai apskrẽtę laksto po sodžių, o močiai nė už ką...
apsiėsti - pašarų nesaikingai
apiblėsti - blė́sti,-ta, -o 1. gesti, mažėti ugniai, trauktis pelenais Ugnis blėsta Pakurstyk ugnį, jau baigia blė́sti Žarijos židinėje baigia blė́sti Sumigo vaikai. Ugnelė nebekurstoma ėmė blėsti; blėso blėso ir visai užgeso Anglys degančios blė́sta po pečiumi | Jau visiškai blėso(temo)rudens diena Žvaigždės palengva blėsta ...
apmesti - mèsti,mẽta, mẽtė1. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn:Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin Metì(mesk)viedran! Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Ji má[n] metė obuolėlį par stiklo langelį Anas negi metė [akmens] – tik iš rankų paleidė Mèskie stiklelį in akmenėl...
apgesti - gèsti,geñda(gęsta), gẽdo 1.irti, trikti; prastėti; pūti:Spyna jau geñda Dėl vienos gijelės audeklas negęsta Mašina pradėjo gèsti Ilgainiui trobesiai gesti pradėjo Ar tavo dantys jau genda? Kad alksnio lapai geñda, roputės geñda Nesūdyta mėsa greit geñda Geñdąsis kūnas gestinaĩ...
atnesti - nèšti,nẽša, nẽšė1. einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus:Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Neš(nešk)greičiau rezgines su šienu Nešk arkliam [ėsti] Nẽšam ant žolės audeklą Rokuo[ja], ka ans didelius maišus nešą̃s Ano pati nė virbelio nènešanti, viską pats nudirba Ne...
atmesti - mèsti,mẽta, mẽtė1. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn:Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin Metì(mesk)viedran! Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Ji má[n] metė obuolėlį par stiklo langelį Anas negi metė [akmens] – tik iš rankų paleidė Mèskie stiklelį in akmenėl...
apvesti - vèsti,vẽda, vẽdė 1. padėti eiti prilaikant:Paėmė aną jau po rankos vèsti ten Do tik až rankos vẽda vaiką(mažas dar) Dukrytė pati jau atsistojo ir vedamà eina pamažėle Kai až rankiotės vedì, tai net dunda, kaip eina Ans muni nutvėrė i vẽda iš miško lauk Tėvas vẽda iš pirkios, o ...
atriesti - riẽsti,riẽčia (riẽta), riẽtė1. daryti išlenktą, užlenktą:Ūsus aukštyn riẽsti Užmiršęs viską pasaulyje, žiūrėjau čia į tėtį, čia į ratą, čia į kalvį, kuris rietė geležį, paskui ją suvirino ir pradėjo traukti Kam rieti lendrę? [Katinukas] mokėjo murkti, gražiai į viršų riesti kuprą ir net žiežirbas...
aptiesti - tiẽsti,-ia, -ė 1. daryti tiesų, tiesinti, lyginti:Tiẽsti sulenktą geležį Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Rankos pirštų tiesiamasis raumuo Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni | Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Miltli...
apriesti - riẽsti,riẽčia (riẽta), riẽtė1. daryti išlenktą, užlenktą:Ūsus aukštyn riẽsti Užmiršęs viską pasaulyje, žiūrėjau čia į tėtį, čia į ratą, čia į kalvį, kuris rietė geležį, paskui ją suvirino ir pradėjo traukti Kam rieti lendrę? [Katinukas] mokėjo murkti, gražiai į viršų riesti kuprą ir net žiežirbas...
atsilesti - lèsti,lẽsa, lẽsė1. imti maistą snapu:Gaidys per tvorą perlips ir belès Sako, kad kielės bitis lẽsančios Prilesus višta per tvorą peršoka ir vėl lesa Kad vištos žolę lesa, tai bus dargana ^ Ir gaidys nelẽsęs negieda Kas kas, tas ir les Įnamio višta dviem snapais lesa 2. žirnius, uogas ar kitus daiktus valgy...
atitiesti - tiẽsti,-ia, -ė 1. daryti tiesų, tiesinti, lyginti:Tiẽsti sulenktą geležį Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Rankos pirštų tiesiamasis raumuo Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni | Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Miltli...
apsimesti - sudaro klaidingą išvaizdą yra, turi arba atlikti
apšviesti - svíesti, svíedžia (svíema ), svíedė (svíedo), sviẽsti1. smarkiai atsivėdėjus mesti:Kaip svíedė, tai akmuo, leistas iš mėtyklės, brungzdamas lėkė Akmenėlį svíedžiau, sviegiau Svíeskim po akmenioką, katras toliau Ka svíedė tą akmenį – tiesiau į kramę Svíesk mės...
apsišviesti - aktas ar priemonė nušviečia būti apšviestas kapitalizuojamos filosofinį judėjimą 18-ojo amžiaus pažymėtas atmesti tradicinių socialinių, religinių ir politinių idėjų ir dėmesiu racionalizmas su budizmo galutinio palaimino pažymėtas nesant valstybės būklę noras ar kančių,
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž