Žodžių Ronkys reikšmės

linkis - linkis 1. vingis, lankstas: Upės l. 2. žr. lenkmuo.
jankis - jank|is, jankė dkt. paprastai menkinamai JAV gyventojas.
ginkis - įdėti į nurodytą padėtį ar santykius nustato
juodarankis - juodarank|is, juodarankė dkt. kas su juodomis rankomis; paprastas darbininkas.
įrankis - įrank|is 1. darbo priemonė (ppr. imama į rankas): Darbo, gamybos įrankiai. Grąžtas, kaltas, kirvis, peilis yra įrankiai. įrankių cechas. Sporto įrankis 2. prk. priemonė kuriam nors tikslui pasiekti: Būti įrankiu kieno rankose (neturėti valios ar galios).
įlinkis - įlinkis 1. įlinkusi arba įdubusi paviršiaus dalis: Žemės į. Skardinės į. 2. vingis: Upės, jūros, krantų į.
įjunkis - įjunk|is įjunkimas, įprotis: Iš įjunkio daro.
berankis - berank|is, berankė dkt. 1. kas neturi rankų (rankos). 2. prk. nugrubnagis.
matlankis - matlankis įrankis (ppr. į 180 laipsnių padalytas pusratis) kampams matuoti ir žymėti.
išlinkis - išlinkis išlinkimas, išlinkusi vieta.
išlankis - ìšlankis lentinis lankas, dedamas mūrijant skliautus.
Helsinkis - miestas
dvirankis - dvirank|is, dvirankė kuris su dviem rankenomis: Dvirankis pjūklas.
dvikinkis - dvikink|is, dvikinkė dviem arkliais kinkomas, porinis: Dvikinkis vežimas.
antrankis - antrankis 1. apyrankė. 2. rankos apsauga, šarvas. 3. priemonė rankai (rankoms) prirakinti, surakinti: ~ius uždėjo.
abirankis - abirañkis,-ė abìrankis 1.kas turi abi rankas:Abìrankio darbas geresnis 2. kas moka vienodai abiem rankomis dirbti:Iš abiejų rankų tašo abirañkis, t. y. su tiesia ir su kairia
apysunkis - apysunk|is, apysunkė 1. gana sunkus: Apysunkis maišas. 2. nelengvai atliekamas: Apysunkis darbas. 3. gana didelis: Apysunkis sužalojimas. Apysunkis nusikaltimas. apysunkiai prv.: apysunkiai lenda žiedas ant piršto.
ilgarankis - ilgarank|is, ilgarankė turintis ilgas rankas 2 ilgarank|is, ilgarankė dkt. prk. vagis, vagišius.
ameliankis - 2 serviceberry, ypač serviceberry (Amelanchier alnifolia), daugiausia šiaurės vakarų JAV ir Vakarų Kanadoje iš Saskatoon vaisiai
kietarankis - kietarank|is, kietarankė dkt. kietų, tvirtų, nuo darbo įdiržusių rankų žmogus.
drebarankis - drebarank|is, drebarankė dkt. žmogus, kurio dreba rankos.
baltarankis - baltarank|is, baltarankė dkt. 1. kieno rankos baltos. 2. menkinamai kas nedirba, vengia fizinio darbo.
kairiarankis - kairiarank|is, kairiarankė dkt. kas viską dirba kaire ranka, kairys.
dešiniarankis - dešiniarank|is, dešiniarankė dkt. kieno dešinė ranka stipresnė už kairiąją.
bešeimininkis - bešeiminiñkis,-ė (likęs) be šeimininko:Bešeimininkis turtas pereina į valstybės nuosavybę
bendrasavininkis - bendrasaviniñkis,-ė bendrasãvininkis bendras ko nors savininkas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž