Žodžių Pyst reikšmės

pisti - takas, ypač kalnų slidinėjimo trasa
dirst - dirst išt. žvilgt: D. pro langą - gi gaisras!.
bakst - bakst išt. dūrimui žymėti: B. vaikas pirštu. bakst išt. stipresniam dūrimui žymėti.
dunkst - dunkst išt. trinkt, taukšt (subeldimui žymėti): D. į sieną. Tik d. d. pasigirdo beldimas.
pistolė - pistòlė [pranc. pistole, it. pistola], Ispanijos auksinė moneta (nuo XVI a.), vėliau paplitusi Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje; cirkuliavo iki XVIII a. pab.
pistonas - perkeltas arba juda prieš skysčio spaudimą, kuris paprastai sudaro trumpas cilindro formos kūno įrengti per cilindro kameros ar laivą, išilgai kurio jis juda pirmyn ir atgal juda į cilindrai stumdomas vožtuvas žalvario priemonę, kuri, kai bloga piršto rankenėlės stumdomas gabalas padeda sumažinti instrumento pikio
piastras - gabalas aštuonių svaro pinigų subvieneto (Egiptas, Libanas, Sirija) - žr. svarą į pinigus stalo
pistacija - mažas Azijos medis (Pistacia vera), anakardžių šeimos,, kurio drupaceous vaisių yra žalsvos valgomieji sėklą, taip pat jų sėklų
pianistas - pianist|as, pianistė dkt. muzikantas, kuris skambina pianinu ar fortepijonu.
pistoletas - pistoletas 1. trumpavamzdis šaunamasis ginklas su apkaba rankenoje: Kovinis, signalinis p. 2. tech. tokio pavidalo įvairios paskirties įrankis: Suvirinimo p.
piemengalys - piemengal|ys, piemengalė dkt. (3 4a, 3 a) 1. prastas, išdykęs piemuo, vaikas. 2. menkinamai nesubrendęs, menkas vyras: Su piemengaliais vaikščioja.
pianinas - . tìn. ten 1: Nėkas tìn tavęs nezgedavo, sena esi. Tìn avys ganosi.
pianizmas - žaisti fortepijono meno ar technika sudėtis arba pritaikymas muzikos fortepijonui
piemenukas - asmuo, kuris linkęs avių pastorius Vokiečių aviganis linkę, kaip piemuo, kad padėtų apsisaugoti piemens būdu
piemenauti - piemen|auti, piemenauja, piemenavo 1. ganyti gyvulius, būti piemeniu: Tėvai anksti jį išleido piemenauti 2. ieškoti pasisamdyti piemens. piemenavimas piemen|uoti, piemenuoja, piemenavo 1. nerimtai, piemeniškai elgtis: Nepiemenuok, nebūk mažas vaikas. sngr. 2. piemeniu vadinti. piemenavimas.
pianissimo - labai minkštai naudojamas kaip muzikos krypties
piemenėlis - asmuo, kuris linkęs avių pastorius Vokiečių aviganis linkę, kaip piemuo, kad padėtų apsisaugoti piemens būdu
piemeniškas - piemenišk|as, piemeniška -> piemuo 4: Piemeniškas darbas. piemeniška kalba (būdinga piemeniui). piemeniškai prv.: piemeniškai elgtis Žiūrėk: [piemuo].
piemenaitė - moteris ar mergina, kuri linkusi avis, taip pat kaimo mergina ar moteris
piemenė - piemenė 1. mergaitė, gananti gyvulius: Išginė p. gyvulius į ganyklą. 2. menkinamai ne visai subrendusi, jauna mergaitė: Dar p. ištekėjo.
piemenų - (1), su jomis susijusių arba sudaro piemenų ar piemenų (2), skirta arba gyvulininkystės b arba į kaimą ne miesto
picerija - įmonė, kurioje picos yra pagaminti arba parduodami
pica - Itališkas karštasis patiekalas, sudarytas iš papločio ir kitų ingridientų.
pianola - pianistas atkūrimo fortepijono muzikos dažniausiai žaisti mechanizmas. įsikūręs nešiojamas kabineto ir susideda iš elektropneumatiniai aparato tekinimo perforuotą ritinį, atstovaujanti sudėtį, kuri skambės ir įjungianti keletą svirtimis, kurios veikia fortepijono klavišų
piano - minkšta minkšta tūrio naudojamas kaip muzikos krypties
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž