Žodžių Pošla reikšmės

tešla - tešla skystyje įmaišytų miltų masė: Skysta, tiršta t. Duonos t. Užmaišyti, minkyti tešlą. T. rūgsta, kyla.
[Toliau]
murkšla - murkšla b. šnek. kas murkšlioja (si).
[Toliau]
pošalmis - pošalmis šalmo pamušalas, po šalmu dėvima kepurė: Odinis, kailinis p.
[Toliau]
nevėkšla - nevėkšl|a b. 1. žem. menkas, prastai augantis žmogus, gyvulys ar augalas; nuskurdėlis: Tėvas -vyras iš stuomens ir liemens, o vaikai - kokie nevėkšlos! 2. žem. apsileidėlis, ištižėlis.
[Toliau]
pošetė - pošètė [pranc. pochette — kišenėlė], mažas kišeninis smuikas; vartotas daugiausia Prancūzijoje šokių mokytojų per pamokas.
[Toliau]
pošvytis - švyti dar kai šviesa dingo malonų poveikį, arba jausmas, kad tvyro, kai kažkas daroma, patyręs, ar pasiekti
[Toliau]
pošnekis - pošnekis pasišnekėjimas, pašnekesys.
[Toliau]
poškėti - poškė|ti, poška, poškėjo 1. sukelti mušimo, daužymo garsą; trinksėti, pokšėti: Girioje poškėjo kirviai. 2. su garsu degti, tratėti: Lauže poškėjo šakos. 3. pyškėti (šaudant). poškėjimas.
[Toliau]
poškinti - poškin|ti, poškina, poškino 1. daužant kelti poškėjimo garsą: Ką jis ten poškina plaktuku? 2. šaudyti, pyškinti: Pagiryje šernus poškina. (Su) botagu poškino. 3. garsiai kramtyti, triaukšti: Riešutus poškinti 4. šnek. tiesiai sakyti, rėžti: Viską poškina į akis. poškinimas.
[Toliau]
pošeimis - pošeimis biol. sistematikos vienetas - šeimos dalis (subfamilia).
[Toliau]