Žodžių Plausk reikšmės

plautis - plautis viena plaučių pusė: Dešinysis plautis 2 plaut|is dzūkiškai, vak. 1. sloga: Turiu plautį, negaliu kvėpuoti. Peršalęs plautį gavo. 2. pažandės (arklių liga).
plautas - plaut|as 1. kelminio avilio viena iš dviejų šoninių lentelių: Atlupęs plautą, radau daug medaus. 2. viena iš lentų, kalamų prie luoto ar valties šono, sparnas. 3. platus pirties suolas: Karščiausia ant trečio plauto.
plausti - plau|sti, plaudžia, plaudė tarm. žr. plauti.
plaukti - plauk|ti, plaukia, plaukė 1. slinkti ar laikytis vandenyje ar vandens paviršiuje (apie gyvus ir negyvus daiktus): Ar moki plaukti? Plaukti krūtine, nugara (ant nugaros). Antys plaukia. Sunku plaukti prieš srovę. Laivas plaukia. Medis plaukia. (neskęsta) vandenyje. Taukai vandenyje plaukia. Žuvis, povandeninis laivas plaukia. 2. keliauti laivu: plaukia per jūrą. Žvej...
plaukas - plauk|as 1. siūlo pavidalo išauga žmogaus ar gyvulio odoje: Kieno čia plaukas tau ant rankovės? plauką išrovė. Iš delno neišpeši plauko (folkloras). Kas plaukas, tai lašas (labai sušilęs). 2. kuop. vilnos, gaurai: Arklys dar žiemos plauko. 3. plona laikrodžio spyruoklėlė. 4. gyvulio spalva: Avys juodo plauko. Arklius pagal plauką vadina. prk.: Priėjo visoki...
plaukai - plauk|ai dgs. 1. galvos odą dengiančių išaugų visuma: Tankūs, reti plaukai Plaukai pražilo, pabalo, nuslinko. 2. gyvulių odą dengiančių išaugų visuma: Išvertė kailinius plaukais į viršų. Antklodė iš kupranugario plaukų. Plaukai kilnojasi (stojasi) (labai baisu). Plaukai šiaušiasi ant galvos (darosi baisu, šiurpu).
plaustas - plaustas statinys plaukti ar per (si) kelti per vandenis: Rąstų p. Gelbėjimo p.
plaukmuo - plaukm|uo, plaukmens v. 1. paprastai dgs. vandens gyvūno plaukiojamasis organas: Banginio plaukmenys. 2. sport. dirbtinis pelekas, tvirtinamas prie kojos plaukiant.
plaukimo - [Nuotykiai ir keisčiausi prasimanymai], kad plaukia
paspausk - streikuoti, perkelti, arba gaminti vienu paspaudimu
plautinis - plautin|is, plautinė -> plaučiai: 1. plautinės žuvys (zool. Dipnoi). plautiniai moliuskai (zool. Pulmonata). 2. plautinės dešros 2 plautin|is, plautinė plaunant gaminamas, plautasis: plautinės durpės.
plaustininkas - plaustinink|as, plaustininkė dkt. plausto yrėjas.
plaunamas - valyti arba tarsi, turintys skysčio (vandens) b veiksmo pašalinti (purvo) trynimosi arba skysčio Sočiųjų valyti (kailis) lyžis arba patrinkite su letena sudrėkinta seilių vandens arba drėkinti (kūno dalis arba žala), skystį iš b (1), šlapias. kruopščiai Suslapinkite (2) neuždengia šviesos užlieti C praeiti skysčio (vandens) arba per ypač todėl, kad atlikt...
plaukėti - plaukė|ti, plaukėja, plaukėjo rodytis, augti iš bamblių varpoms: Rugiai, miežiai, kviečiai plaukėja. plaukėjimas 1 plauk|ti, plaukėia, plaukėė 1. slinkti ar laikytis vandenyje ar vandens paviršiuje (apie gyvus ir negyvus daiktus): Ar moki plaukėti? Plaukėti krūtine, nugara (ant nugaros). Antys plaukėia. Sunku plaukėti prieš srovę. Laivas plaukėia. Medis pl...
plaukykla - plaukykla plaukiojimo vieta, baseinas.
plaukioti - plaukio|ti, plaukioja, plaukiojo 1. džn. 1 plaukti 1: plaukioja žuvys po upę. plaukioja antys ežere (po ežerą). plaukiojamoji pūslė. 2. keliauti vandeniu: Nemunu plaukioja garlaiviai. 3. prk. braidyti: Gyvuliai plaukioja po vasarojų. 4. judėti oru: Dangumi (po dangų) plaukioja debesys. plaukiojimas: Tolimasis plaukiojimas. plaukiotojas, plaukiotoja dkt. Žiūrėk: ...
plaukimas - [Nuotykiai ir keisčiausi prasimanymai], kad plaukia
plaukikas - plaukik|as, plaukikė dkt. 1. kas plaukia, kas moka plaukti. 2. plaukimo sportininkas.
plaukelis - plaukel|is 1. mžb. plaukas. 2. bot. plona išauga augalo paviršiuje: Dilginamieji plaukeliai. Šakoti plaukeliai.
plauti - plau|ti, plauna, plovė 1. skalbti, mazgoti; prausti; leisti per vandenį, pilti vandeniu: Plauti skalbinius, indus. Bulves plauti sngr.: plaunasi rankas dubenyje, po kranu. 2. skalauti: Plauti burną. 3. tekant ar bangoms mušant, ardyti: Vanduo, upė plauna krantą. plovėj|as, plaua dkt. plovimas. plovimasis.
plaukuotas - plaukuot|as, plaukuota plaukais apaugęs, turintis plaukų: plaukuota krūtinė. plaukuotos rankos. Bepigu su plaukuotu peštis, su išmintingu bartis (folkloras). plaukuotumas.
plaukeliai - trumpai miegoti, ypač per dieną dozei užklupti
plaukiojimo - aktas ar praktika naršyti gauti Laivų, orlaivių ir erdvėlaivių iš vienos vietos į mokslą, ypač pozicijos nustatymo metodas, eigą, ir atstumas keliavo laivų eismą ar komercija
plaukiantis - padengti ar taip, jei ant vandens B yra jūroje sunkumų savarankiškas
plaukiojimas - [Nuotykiai ir keisčiausi prasimanymai], kad plaukia
plaukiojantis - tempo ar normalioje padėtyje esančios už skysčio
plaumuonė - plaumuonė bot. pupalaiškinių šeimos vandens augalas plūduriuojančiais lapais, ryškiai geltonais žiedais (Nymphoides).
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž