pavydas
- pavyd|as 1. kartėlio jausmas dėl kitų pasisekimo, gerovės: Jausti pavydą. Pavydas ima, neduoda ramybės. pavydą kęsti. Iš pavydo net žaliuoja. Nesitveria pavydu. 2. kankinamas abejojimo jausmas dėl mylimo žmogaus neištikimybės, pavyduliavimas. 3. b. žr. pavyduolis.