Žodžių Knezti reikšmės

vezti - vežti, veža, vežė 1. traukti vežimą: Tas arklys gerai veža. prk.: Kas veža (gerai dirba),tam ir krauna (folkloras). 2. važiuojama priemone gabenti: Vežti malkas, smėlį. Vežti bulves į turgų. Jis prašėsi vežamas. Šienas jau vežtinas. Duonos nors vežimu vežk (daug). Veža prekes iš kitur. sngr.: Vežasi akmenų iš lauko. 3. prievarta gabenti į kitą kra...
rezti - rėž|ti, rėžia, rėžė 1. aštriu įrankiu dalyti, pjauti: Rėžti audeklą. Rėžti stiklą. sngr.: Ratai lig stebulių rėžiasi (lenda). 2. skersti, pjauti: Kiaulę rėžti 3. labai skaudėti: Vidurius, šoną rėžia. 4. labai erzinti (jutimo organus): Ryškios spalvos akį rėžia. rėžiančios spalvos. Taip šaukia, kad net ausį rėžia. 5. skrieti, brėžti: Rėž...
mezti - mėž|ti, mėžia, mėžė 1. mėšlą iš tvarto kuopti, krauti į vežimą, vežti: Mėšlą, mėžinį mėžia. mėžiamosios šakės. 2. mėšlu tręšti: Lauką, pūdymą mėžti 3. šnek. smarkiai ką daryti (smogti, eiti, kasti ir pan.). mėžimas.
ivezti - įvežti, įveža, įvežė vežant įgabenti: Ratus į. į pašiūrę. Kiek įvežei runkelių? sngr.: Metalų įsivežame iš kitur. į (si) vežimas.
irezti - įrėž|ti, įrėžia, įrėžė 1. padaryti aštriu daiktu brėžį, brūkšnį: Žievė peiliu įrėžta. sngr.: Su skarda įsirėžiau koją. 2. įveržti. sngr.: Raiščiai įsirėžė į ryšulį. 3. įkirsti, suduoti: Aš jam kad įrėšiu, tai žinos neklausyti! įrėžimas.
imezti - įmėž|ti, įmėžia, įmėžė patręšti mėšlu: Gerai įmėžta žemė. įmėžimas.
brezti - brėž|ti, brėžia, brėžė 1. drėksti, rėžti: Katė brėžia su nagais. 2. vesti liniją braukiant: Brėžti pieštuku per popierių. 3. braukti, žiebti: Degtuką brėžti brėžimas.
nusigrezti - sukelti judėti ašį arba centre, pasukti arba suktis
uzvezti - užvež|ti, užveža, užvežė 1. vežant užgabenti ant viršaus: Vos traktorius užvežė mašiną ant kalno. sngr. 2. vežant pro šalį, atgabenti: užvežkit mane pas tėvus. Važiuodamas namo, užvešiu tau lagaminą. 3. šnek. suduoti, užkirsti: Užvežti per ausį. 4. šnek. aštriai pasakyti. užvežimas.
isvezti - išvežti, išveža, išvežė 1. pajėgti vežti, ištempti: Ten vienas arklys neišveš. 2. vežant išgabenti: I. prekes į sandėlį. sngr.: Visus savo daiktus jis išsivežė. 3. prievarta išgabenti į kitą kraštą: Jį vokiečiai išvežė. Daug išvežtųjų mirė Sibire! išvežimas.
istezti - ištežti, ištęžta, ištežo ištižti.
ibrezti - įbrėž|ti, įbrėžia, įbrėžė 1. įdrėksti, įrėžti: Katinas įbrėžė į ranką. sngr.: Įsibrėžiau kaktą. 2. mat. įrašyti kokią geometrinę figūrą į apskritimą. 3. uždegti braukiant (degtuką). įbrėžimas.
griezti - griež|ti, griežia, griežė 1. atlikti muzikos kūrinį instrumentu: Smuiku, vargonais, armonika griežia. Pučiamųjų orkestras griežia valsą. griežk, dūda varine (d.). 2. čerkšti (apie griežlę): Griežlė pievoje griežia. 3. išduoti trynimosi garsą: Dantimis griežti 4. graižtus mediniam indui pjauti. 5. daržovėms lapus pjaustyti, nusukti: Burokus, sėtiniu...
atvezti - vèžti,vẽža, vẽžė1. važiuojama priemone gabenti:Vèžti malkas, smėlį, žvyrą Vèši lig pat tamsios nakties praktį Imte šituos sienojus i vèžte! Kėlėm daug [kiemą]: šitan galan gryčios tai vẽžė žemių ir žvyro Vèš mėšlus laukon iš kūtės Seniau, matai, mėšlavežtis būdavo po sėj...
atrezti - rę́žti,-ia, -ė rę̃žti1.įtempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis:Rę́žiu kaklą Čia ręžęs sprandą ir krūtinę tempdams, su vežimu arkliuks į kelį judinas Atsikėlęs ręžiau akis, kraipiau galvą, žiūrėdamas pro langą ^ Katinas glostomas ręža uodegą 2. įsitempti, įtempus jėgas tiestis, loštis, atstatyti krūtinę:...
aprezti - rė́žti,-ia, -ė, rė̃žti 1. kuo aštriu pjauti dalį iš didesnio gabalo, kirpti tam tikros formos atkarpą, ruožą:Rė́žk audimą ant marškinių, o iš skūros nagines bernams Potam tik rė́ža kožna ritinius i siuva Tegul mergelė neverkia, manęs bernelio palaukia. Oi, tegu rėžia man marškinėlius iš plonųjų drobelių Eisiu į kl...
apmezti - mė́žti,-ia, -ė1. kabinti, kuopti mėšlą, krauti į vežimą, vežti į dirvą:Mė́žk mėžinį ant vežimo, ant dirvos, t. y. dėk Vyrai taisosi keturražes šakes – ryt eis mėšlą mė́žti Pamėgintum bent dieną mė́žt mėšlą, tai kitaip kalbėtum Vakar visą dieną mė́žiau Jų buvo jau mėšlas mėžiamas Kur padė...
pervezti - pervež|ti, perveža, pervežė nuvežti į kitą pusę ar į kitą vietą, pergabenti: pervežė per upę. pervežimas.
isivezti - perteikti, vadovauti, vykdyti, arba sukelti ateiti kartu su vienu link vietoje, iš kurios veiksmas yra laikomas b sukelti būti, veikti, arba perkelti specialiu būdu (1) pritraukti
isgrezti - išgręž|ti, išgręžia, išgręžė 1. grąžtu padaryti skylę: Išgręžti skylę sienoje. 2. sukant išsunkti iš drabužio vandenį: Išgręžti šlapius skalbinius. sngr. išgręžimas.
atgrezti - grę̃žti,-ia, -ė 1.kreipti, sukti atgal:Grę̃žk ašvíenius, vežimą atgal, t. y. suk, atsuk Aš jam būtau negręžęs iš kelio Kur josi, broleli, kur grę̃ši žirgelį? Ne aš pats josiu, nei žirgelio gręšiu, mano žirgelis labai nuvargintas Nenori ji su manim kalbėti, grę̃žia nugarą Žmona kartkartėmis gręžia galvą į...
apgrezti - grę̃žti,-ia, -ė 1.kreipti, sukti atgal:Grę̃žk ašvíenius, vežimą atgal, t. y. suk, atsuk Aš jam būtau negręžęs iš kelio Kur josi, broleli, kur grę̃ši žirgelį? Ne aš pats josiu, nei žirgelio gręšiu, mano žirgelis labai nuvargintas Nenori ji su manim kalbėti, grę̃žia nugarą Žmona kartkartėmis gręžia galvą į...
pragrezti - pragręž|ti, pragręžia, pragręžė gręžiant padaryti skylę: Pragręžti lentą. pragręžimas.
atsivezti - vė́žtis,-iasi, -ėsi viežtis. 1. apsiviežti: Yr apsivėžančių̃ žmonių: ėda, ką sugreiba Tokį [nešvariai išvirtą] valgį kas galia apsivė́žti valgyti Su tokia nevėkšla apsivė́žė gyventi! 2. nesigėdyti, išdrįsti:Kas apsivė́žė, kas taip padarė! Neapsivė́žu aš parspėlioti [negerai besielgiančių], n...
apibrezti - brė́žti,-ia, -ė1. drėksti, rėžti:Su nagais brė́žia katė Tas kūlaitis brė́ža į stiklą Paleisk, brė́šu į ranką! Brė́žk pirštais į duris Brė́žti su žiokeriu(vilkti ūdas) ║būti aštraus skonio:Ta pipirinė brė́žia, oi karti, kaip ją gali gert! ║ žymėti, darytis pastebimam:Išgąst...
uzsibrezti - sukelti sėdėti arba ant sėdynės įdėti (vištos) kiaušinių išsirita juos b įdėti (kiaušiniai) pagal paukščių, nei į inkubatorių perinti skirti vieta (save) padėtyje pradėti rodyti į lenktynes įdėti priežiūros arba tyčinės ir santykinio stabilumo
atsigrezti - atsigręžti - gryžtelėti, apsisukti, atsisukti, apsisukti, suktis.
apsigrezti - sukelti judėti ašį arba centre, pasukti arba suktis
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž