Žodžių Kliūti reikšmės

kliūti - kliūti, kliūva, kliuvo 1. judant už ko nors kabintis: Šakos kliuvo už kepurių. Kojos kliūva už slenksčio. prk.: Kalba kliūva (užsikerta). 2. būti kliūtimi, kliudyti, trukdyti: Nekliūva man šitie medžiai. Kuo tau kliūva tie vaikai? Pasitrauk, tu man kliūvi! 3. pataikyti, tekti: Kulka į pat širdį kliuvo. 4. tekti, gauti: Jam dovana kliuvo už išradimus. 5. ...
bliūti - bliūti, bliūva, bliuvo žr. bliauti.
kliūtis - kliū|tis, kliūties m. 1. kliudantis daiktas: Šokimas per kliūtis. kliūčių ruožas. 2. kliuvinys, trukdymas, kliautis: Tai kelionei atsirado daug kliūčių.
įkliūti - įkliūti, įkliūva, įkliuvo 1. įsipainioti, įstrigti: Į. į spąstus. 2. prk. atsidurti keblioje padėtyje: Kas kitam kilpas taiso, tas pats įkliūva (folkloras). įkliuvimas.
kliūtinis - kliūtin|is, kliūtinė -> kliūtis 1: Kliūtinis bėgimas Žiūrėk: [kliūtis].
iškliūti - iškl|iūti, iškliūva, iškliuvo 1. ištrūkti, išsipainioti: iškliuvo paukštis iš žabangų. 2. prk. išsisukti, išsigelbėti: Iškliūti iš bėdos, iš vargo. iškliuvimas.
griūti - griūti, griūva (griūna), griuvo 1. irti: Pilis, tiltas griūva. 2. virsti, pulti: Medis griūva. Eidamas griuvo. 3. šnek. būriu eiti, važiuoti, veržtis: Žmonės griūva pro duris. 4. trupėti, gurti: Kirvio ašmenys griūva. Tos bulvės labai griūna (tyžta) verdant. 5. gultis, išsitiesti: G. į lovą. griuvimas.
įsiūti - įsiūti, įsiuva, įsiuvo prisiūti viduje, siuvant pritvirtinti: Į. pamušalą. sngr.: Įsisiūti sagas. į (si) siuvimas.
džiūti - džiū|ti, džiūsta (džiūva), džiūvo 1. sausėti: Kelias džiūsta nuo saulės. Skalbiniai džiūsta. 2. vysti, skursti, nykti: Javai, medeliai džiūsta, kad nėra lietaus. prk.: Vysta džiūsta jaunystėlė (d.). 3. liesėti: Jis džiūsta iš rūpesčių. Guli vilkas - džiūsta vilkas (folkloras) džiūvimas.
apsiūti - siū́ti,siùva (siū̃na ), siùvo (siùvė ) 1. siūlu jungti audeklo, odos kraštus, darant drabužį ar apavą:Siū́davo viską su numiniais siūlais Sanklomu, peltakiais siū́ti Dar̃ pasiūta, visa gatava – niekas [pats] nesiū̃na, pirma tai reikėj[o] siū́t Seniau visa siùvėm Seni...
įgriūti - įgriūti, įgriūva (įgriūna), įgriuvo 1. griūvant įkristi, įvirsti: Lubos įgriuvo į vidų. 2. įpulti, įkristi: Į. į šulinį. 3. prk. smarkiai įeiti, įsiveržti: Atvykėliai įgriuvo į vidų. įgriuvimas.
išsiūti - išsiū|ti, išsiuva, išsiuvo 1. kurį laiką siūti, būti siuvėju: Dvejus metus išsiuvau. 2. sunaudoti siuvant: Visus siūlus išsiuvau. 3. siuvimu papuošti ar paženklinti: Nosinėje buvo išsiūtų raidžių. išsiuvimas.
apgriūti - griū́ti,griū̃va (griū̃sta griū̃na), griùvo 1.virsti, gulti irti Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą Griùvo medis ir sutrioškino koją Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys Griùvo ant ledo ir nosį subalnojo | Jo namas griū̃va Kaimynas griū̃va! Tartum kalnas ko...
atgriūti - griū́ti,griū̃va (griū̃sta griū̃na), griùvo 1.virsti, gulti irti Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą Griùvo medis ir sutrioškino koją Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys Griùvo ant ledo ir nosį subalnojo | Jo namas griū̃va Kaimynas griū̃va! Tartum kalnas ko...
įdžiūti - įdžiū|ti, įdžiūsta (įdžiūva), įdžiūvo pasidaryti kietam, įsausti: Dirvos įdžiūvo, nebegalima įarti. įdžiūvo kaip kaulas. įdžiūvimas.
išgriūti - išgr|iūti, išgriūva (išgriūna), išgriuvo 1. suirti ir išvirsti: Siena išgriuvo. 2. išeiti kamšatyje, išsiveržti: Visi šokėjai išgriuvo sukaitę į kiemą. išgriuvimas.
apdžiūti - džiū́ti,-sta (džiū̃sta džiū̃va, džiū̃na ), -vo (džiū̃vo džiùvo) 1.darytis sausam, sausėti:Kelias džiū́sta Išvelėjus padžiauk marškinius, tegul džiū́sta Rauplės jau džiūsta Žemės džiū́stama ir išdžiūstama | Tiek mislinau, tiek norėjau, kad mano širdis troško, galva džiū&#x...
išdžiūti - išdžiū|ti, išdžiūsta (išdžiūva), išdžiūvo 1. pasidaryti sausam: Baltiniai jau išdžiūvo. 2. sulysti, sunykti: Ji tokia išdžiūvusi, išbalusi. išdžiūvimas.
kliudyti - kliudy|ti, kliudo, kliudė 1. daryti, kad kliūtų, liesti, siekti: kliudytas kelmas vežimą apverčia. Niekas tavęs nekliudo. prk.: Žemės nekliudo, kai eina (labai greitai eina). 2. daryti kliūtis, trukdyti: Blogas oras kliudo man važiuoti. 3. pataikyti: Šoviau, bet nekliudžiau. kliudymas.
atsiųti - siū́ti,siùva (siū̃na ), siùvo (siùvė ) 1. siūlu jungti audeklo, odos kraštus, darant drabužį ar apavą:Siū́davo viską su numiniais siūlais Sanklomu, peltakiais siū́ti Dar̃ pasiūta, visa gatava – niekas [pats] nesiū̃na, pirma tai reikėj[o] siū́t Seniau visa siùvėm Seni...
kliukinti - kliukin|ti, kliukina, kliukino 1. daryti, kad kliuksėtų; mėginti, ar kliuka: Kiaušinį kliukinti 2. šnek. kliuksint pilti: Pieną kliukina į puoduką. 3. šnek. gerti kliuksint: kliukina iš paties butelio. kliukinimas.
kliukenti - kliuk|enti, kliukena, kliukeno 1. šnek. kliukant tekėti, bėgti: Vanduo kliukena iš butelio. 2. šnek. gerti kliuksint. kliukenimas.
kliuksėti - kliuksė|ti, kliuksi, kliuksėjo 1. teliūskuoti, plaktis (apie skysčius): Kiaušinis kliuksi. Pilvas kliuksi (bėgant). 2. šnek. su garsu tekėti, kliuksėti: Alus iš šulės kliuksi. kliuksėjimas.
kliudantis - blokuoti arba arti kliūties trukdyti nuo ištrauka, veiksmo ar eksploatavimo trukdyti būtų atkirsta nuo žvilgsnio
kliukis - kliukis kliuksantis kiaušinis.
kliukėjimas - kliukėjimas → kliukėti 3: Sklido džiūgavimų klegesys, panašus į verdančio vandens kliukėjimą katile
kliuksėjimas - kliuksė́jimas → kliuksėti 1: Naktį pabudo, išgirdęs vandens kliuksėjimą Tiek daug išgėriau vandenio, kad dabar net užpuolė mane pilvo kliuksė́jimas
kliudymas - kliudymas -> kliudyti.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž