Žodžių Kec reikšmės

bic - bìc 1.blinkt, bumbt Jis tik bìc ir guli Anas tik bìc ant šono ir miega Nušautas šuva bìc ir pavirto 2.cvakt, žibt:Bitė bìc ir įgylė [Daugiau..]
bbc - British Broadcasting Corporation [Daugiau..]
kabelis - kabelis 1. vąšiukas, kabliukas. 2. spaustukas padžiautiems skalbiniams prikabinti prie virvės 2 kabelis 1. plieninis lynas arba trosas. 2. tech. storas laidas, izoliuotas nuo visokio poveikio: Antenos k. Šarvuotasis k. Požeminis, povandeninis k. [Daugiau..]
kabeika - kabeika b. šnek. kas kabinėjasi, lenda prie kitų. [Daugiau..]
kabeklis - kabeklis kartis su geležiniu kabliu, kobinys: Gaisrinis k. [Daugiau..]
kabinetas - kabinetas 1. darbo kambarys (ppr. įstaigoje): Direktoriaus k. 2. patalpa su įrengimais specialiems darbams: Fizikos k. Dantų gydymo k. D Ministrų k. (ministrų sudėtis vyriausybėje). [Daugiau..]
kabaretas - kabaretas kavinė ar restoranas su įvairia programa (šokiais, dainomis, muzika). [Daugiau..]
kabestanas - mašina, kad traukti arba keliant sunkius svorius sudaro vertikalus būgno galima pasukti ir kabelis yra įjungtas, aplink kurią sukasi velenas, kad diskai juosta pastoviu greičiu, įrašymo [Daugiau..]
kabinetinis - kabinetin|is, kabinetinė -> kabinetas 1: kabinetiniai baldai. prk.: Kabinetinis vadovavimas (atitrūkęs nuo gyvenimo) Žiūrėk: [kabinetas]. [Daugiau..]
kabina - kabina nedidelė specialios paskirties patalpa: Lėktuvo, sunkvežimio kabina kabin|ti, kabina, kabino 1. daryti, kad kabėtų: Kabina kailinius ant kablio. sngr.: kabintis ant pečių kuprinę. 2. sieti kabliu: Duris kabina (kabliu). 3. siekti, liesti: Rogės žemę kabina. prk.: Nekabink to pikčiurnos. 4. semti, imti: Kabina medų, košę. 5. šnek. smarkiai eiti, bėgti,... [Daugiau..]
kabiklis - kabiklis žr. pakaba. [Daugiau..]
kabaruoti - kabar|uoti, kabaruoja, kabaravo, kabar|uoti, kabaruoja, kabaravo šnek. kaboti: Palubyje kabaruoja lempa. kabaravimas. [Daugiau..]
kabarotis - kabaro|tis, kabarojasi, kabarojosi, kabaro|tis, kabarojasi, kabarojosi šnek. sunkiai lipti, kapstytis: Kabarotis į kalną. kabarojimasis. [Daugiau..]
kabarkštuoti - kabarkšt|uoti, kabarkštuoja, kabarkštavo 1. šnek. kabarkštinti: Vaikas kabarkštuoja balandžius. 2. šnek. eiti, lazda ramsčiuojantis, šlubuoti: Kas ten į kalną kabarkštuoja? kabarkštavimas. [Daugiau..]
kabarkštinti - kabarkštin|ti, kabarkština, kabarkštino šnek. lazda barškinti, belsti, baidyti: Šunį iš pasuolės kabarkštinti kabarkštinimas. [Daugiau..]
kabarga - kabarga( кaбapгa) beragis Sibiro briedis(Moschus moschiferus): Kabargos ypatybė – tai kvepalų maišiukas pilvo gale [Daugiau..]
kabardinas - kabardìnas,-ė kabardinų tautos žmogus. [Daugiau..]
kabantis - archajiškas pasiruošęs be matomo paramos sustabdytas taip, kad laisvai plūduriuoti [Daugiau..]
kabamasis - 1 laiškas anglų abėcėlės ba grafinio šį laišką, apie kalbos kolega rašybos šeštoji C-dur masto tonas vaizdo grotuvai atkūrimo raidę, vienas paskirtas ypač dėl to, kad arba klasė AA Grade 1. įvertinimas studento darbas kaip Superior kokybės b rūšiuojami arba vertinta yra A kažką formos kaip kad laiške didžioji su 4 ABO kraujo grupių būdingos yra antige... [Daugiau..]
kabamas - iš šios vietos toli archajiškas šiol b nuo to laiko [Daugiau..]
kabaliuoti - kabal|iuoti, kabaliuoja, kabaliavo būti nukarusiam, kaboti, karoti: Obuoliai, riešutų kekės, pomidorai kabaliuoja. kabaliavimas. [Daugiau..]
kabalistinis - , viduramžių ir šiuolaikinės žydų teosofiją, misticizmo, ir thaumaturgy sistema pažymėtas tikėjimo kūryboje per ištakos ir šifravimo metodas aiškinant Rašto aa tradicinis, Ezoterika, okultizmas, arba slaptą medžiagų B ezoterinės doktrinos ar paslaptingą meno [Daugiau..]
kabalioti - kabalio|ti, kabalioja, kabaliojo būti pakibusiam, kaboti: Kur ne kur kabaliojo užsilikęs obuolys. kabaliojimas. [Daugiau..]
kabalduoti - kabald|uoti, kabalduoja, kabaldavo 1. šnek. šuoliais, kabalda bėgti: Vilkas kabalduoja per pievas. 2. šnek. sunkiai, nerangiai eiti. 3. šnek. šlubuoti: kabalduoja arklys. 4. šnek. klibant judėti, krutėi: Meluoji, net ausys kabalduoja. kabaldavimas. [Daugiau..]
kabalda - 1. šnek. nerangus, nevikrus žmogus ar gyvulys. 2. šnek. šlubis. 3. šnek. išklibęs, sulūžęs daiktas, griozdas (pvz.: stalas); kabaldom, kabaldomis prv. šnek. šuoliais: Bėgti kabaldom. Arklys kabaldom lekia. [Daugiau..]
kabala - . kabalà. teosofinis judėjų mokymas, kuris remiasi Senojo Testamento ir kai kurių kitų hebrajų raštų interpretacijomis. . [Daugiau..]