Žodžių Kabyla reikšmės

byla - byl|a 1. teis. teismo procesas: Iškelti, laimėti bylą. Bylą vesti. Baudžiamoji, civilinė byla 2. tam tikras raštinės dokumentų rinkinys: Raštų prisirinko visa byla 3. kalba, šneka: Visi klausėsi tos bylos. Bylą byloti. 4. tarm. buvimas, metas: Prasideda dienos byla Nakties byloje visaip atsitinka.
prabyla - ištarti žodžių ar artikuliacijos garsų su įprastą balso pokalbių B (1) reikšti mintis, nuomones, ar jausmus žodžiu (2) išplėsti sveikinimas (3), būti draugiškas pakankamai įsitraukti į pokalbį
kabykla - kabykla skersinis arba pastovas su gembėmis drabužiams kabinti.
kabys - kabys 1. kablys užkabinti. 2. bot. vijoklinių augalų ūselis kabintis.
kabina - kabina nedidelė specialios paskirties patalpa: Lėktuvo, sunkvežimio kabina kabin|ti, kabina, kabino 1. daryti, kad kabėtų: Kabina kailinius ant kablio. sngr.: kabintis ant pečių kuprinę. 2. sieti kabliu: Duris kabina (kabliu). 3. siekti, liesti: Rogės žemę kabina. prk.: Nekabink to pikčiurnos. 4. semti, imti: Kabina medų, košę. 5. šnek. smarkiai eiti, bėgti,...
kabiklis - kabiklis žr. pakaba.
kabinimas - kabìnimas → kabinti:1.Drabužių kabìnimas ant karties 2.Durų kabìnimas [kabliu] 3.sėmimas, ėmimas tąsaus daikto:Košės kabìnimas [šaukštu] 4.lietimas, siekimas:Gauname kreivąją, kaip [dviejų besisukančių krumpliaračių dantų] prisilytėjimo taškų geometrinę vietą, vadinamąją kabinimo liniją 5. priekabių ieškoj...
kabinetas - kabinetas 1. darbo kambarys (ppr. įstaigoje): Direktoriaus k. 2. patalpa su įrengimais specialiems darbams: Fizikos k. Dantų gydymo k. D Ministrų k. (ministrų sudėtis vyriausybėje).
kabintojas - kabìntojas,-a kas kabina, mėžėjas:Kabintojai nuėjo į kūtes Tvartuose kabintojai [mėšlo] tik bryzgia
kabinimasis - trivialus ir paviršutiniški prieštaravimą padidinti
kabinėtojas - kabinė́tojas, -a. 1. kas kabinėja, džiausto ką: Drapanų kabinėtojas. 2. kas ką užkabina, uždaro: Atsirado čia durų kabinėtojas! prikabinė́tojas, -a. sukabinimo, prikabinimo darbininkas: Prikabinėtojas [prie traktorių] paaiškins, kaip jis siekia geros darbų kokybės. sukabinė́tojas, -a. kas ką sukabinėja: Toli kažkur bėgiojo [traukinių] sukabin...
kabinti - kabin|ti, kabina, kabino 1. daryti, kad kabėtų: Kabinti kailinius ant kablio. sngr.: kabintis ant pečių kuprinę. 2. sieti kabliu: Duris kabinti (kabliu). 3. siekti, liesti: Rogės žemę kabina. prk.: Nekabink to pikčiurnos. 4. semti, imti: Kabinti medų, košę. 5. šnek. smarkiai eiti, bėgti, kopti ir pan.: Kabinti į kalną. kabina, kiek kojos neša. kabinimas.
kabintis - kabin|tis, kabinasi, kabinosi 1. -> kabinti. 2. kibti, rigzti: Žuvys gerai kabinasi (kimba prie meškerės). Rugys rugio kabinasi (stiebiasi į viršų, auga). kabinkis į mane. 3. prk. priekabių ieškoti, kibti: Ko tu kabiniesi prie manęs?! kabinimasis.
kabinėtis - kabinė|tis, kabinėjasi, kabinėjosi džn. mžb. kabintis. 1. stvarstyti, kibti: Paukštis vikriai savo kojelėmis kabinėjasi į uolas. Už tvorų kabinėtis 2. prk. priekabių ieškoti: Kabinėtis prie ko dėl menkniekių. kabinėjimasis.
kabinetinis - kabinetin|is, kabinetinė -> kabinetas 1: kabinetiniai baldai. prk.: Kabinetinis vadovavimas (atitrūkęs nuo gyvenimo) Žiūrėk: [kabinetas].
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž