Žodžių Jola reikšmės

jolas - , laivų laivelį džiugus valtis išilgas suklastoti burlaivis vykdyti Grot ir vieną ar daugiau strėles su mizzenmast toli laivagalyje
Angola - šalis Pietvakarių Afrika S Kongo iš lūpų į lūpas, iki 1975 m. Portugalija * Luanda srityje priklausomybė 481.351 kvadratinių mylių 10.609.000 (1.251.513 kvadratinių kilometrų), pop
byla - byl|a 1. teis. teismo procesas: Iškelti, laimėti bylą. Bylą vesti. Baudžiamoji, civilinė byla 2. tam tikras raštinės dokumentų rinkinys: Raštų prisirinko visa byla 3. kalba, šneka: Visi klausėsi tos bylos. Bylą byloti. 4. tarm. buvimas, metas: Prasideda dienos byla Nakties byloje visaip atsitinka.
bala - bala 1. klanas, valka: Po lietaus kieme balos stovi. 2. klampi vieta, paprastai su stovinčiu joje vandeniu, pelkė: Bristi per balą. Kuri b. (klausiant nustebus, supykus). B. žino (nežinia). B. nematė (tesižino)! Gyva b. (labai daug). Iš balos imti (veltui gauti). Kad tave (jį) b.! (švelniai keikiant). Kaip iš balos (gausiai). B. nedega (neskubu). Palaida b. (netvar...
asla - asl|a (2, 4) 1. molinis trobos, klojimo grendymas: Aslą šluoti. Šoka aslelėj seselių pulkelis. (d). 2. krosnies padas.
Atila - 406? -453 Hunai karaliaus Dievo rykštė
čiuožykla - čiuožykla vieta čiuožti (ledo aikštė).
bacila - bacila biol. lazdelės pavidalo bakterija.
Ðeila - slėnis, vale
atsala - atsala geogr. sekluma aplink salą ar iškyšulį.
apkala - apkala tech. kuo kas apkalama, apmušama: Dailioji a. Nedegioji a. apkalti, apkala, apkalė kalant aptraukti, apmušti: A. ratus. sngr.: Apsikalė trobą lentomis. apsikalimas.
apgula - apgul|a kar. apgulimas, apsiaustis (pilies, tvirtovės): apgulos laikas, padėtis apgulti, apgula, apgulė 1. gulant užimti: Visos lovos apgultos. 2. kiek prilinkti prie žemės, vietomis sukristi (apie javus): Kviečiai apgulė. 3. apsiausti, apsupti: Apgula priešo miestą. 4. apspisti, apnikti: Bitės apgulė laką. apgulimas.
darykla - darykla darymo įmonė: Alaus d. Muilo d.
augykla - augykla auginimo vieta: Žuvų augyklos.
audykla - audykla audimo įmonė ar padalinys.
atžala - atžala 1. bot. iš kelmo ar šakų išaugęs ūglis: Medis atžalas leidžia. 2. b. prk. palikuonis: Mūsų giminės a.
atskala - atskala 1. skeveldra, atplaiša: Akmens, medžio, kaulo a. 2. prk. grupė, sekta.
apdaila - apdail|a galutinis dirbinio, statinio sutvarkymas, papuošimas: apdailos darbai.
atgaila - atgail|a gailėjimasis nusikaltus, suklydus: Atėjo atgailos metas.
barzdyla - barzdyla v. šnek. žmogus su barzda.
baltykla - baltyklà drobių baltinimo vieta:Ji išėjo pasižiūrėti savo drobių, baltykloje ištiestų
aušykla - aušykla aušinimo patalpa.
atbraila - atbraila išsikišimas, užlenkimas, karnizas: Skrybėlės, krosnies a.
blaivykla - blaivykla blaivinimo įstaiga.
braižykla - braižykla brėžinių darymo vieta, braižytojų dirbtuvė.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž