Žodžių Isvyti reikšmės

suvyti - suvyti, suveja, suvijo suvaryti: Suvyk vištas į soduką. sngr. su (si) vijimas 2 suvyti, suveja, suvijo 1. susukti, suvynioti (į kamuolį, ritę): Siūlus s. 2. susukti, iškraipyti. sngr.: Dobilai susiviję kaip žirniai. (su) (si) vijimas.
vyti - vyti, veja, vijo 1. versti eiti ar bėgti, ginti, varyti: Vyti arklius. Vyk jį laukan. Veja iš namų. Siaubo vejamas bėgo. 2. iš paskos bėgant ar važiuojant, stengtis priartėti ar pagauti: Vyti žvėrį, stirną. prk.: Vasarą darbas darbą veja (daug darbų). Bėda bėdą veja (daug bėdų). sngr.: Šuo vejasi kiškį. ijimas ijimasis 2 vyti, veja, vijo 1. sukti (į ka...
isvykti - išvyk|ti, išvyksta, išvyko leistis į kelionę, iškeliauti: Išvykti į sostinę. išvykimas.
susivyti - aa natūralus judėjimas bet kokio greičio oro; ypač Žemės oro arba dujų aplinkinių planetą Natural Motion horizontaliai b dirbtinai pagamintas judėjimas oro c saulės vėjo, Žvaigždžių vėjas aa destruktyvus jėga ar įtaka ba jėga arba agentūra, kad vykdo kartu arba įtaka tendencija, tendencija
pasivyti - gaudyti arba pasinaudoti ypač po vykdymo
apsivyti - aa natūralus judėjimas bet kokio greičio oro; ypač Žemės oro arba dujų aplinkinių planetą Natural Motion horizontaliai b dirbtinai pagamintas judėjimas oro c saulės vėjo, Žvaigždžių vėjas aa destruktyvus jėga ar įtaka ba jėga arba agentūra, kad vykdo kartu arba įtaka tendencija, tendencija
prisivyti - gaudyti arba pasinaudoti ypač po vykdymo
pavyti - pavyti, paveja, pavijo 1. vejantis susilyginti: Aš jį pavysiu ir pralenksiu. Raito pėsčias nepavysi (folkloras). prk.: Iš piemenų išbėgęs, vyrų nepavijęs (apie pusbernį). sngr.: Ją pasivijo kažkoks žmogus. 2. pavaryti šalin: Pavyk karves nuo vasarojaus. Melagį reikia su šluota nuo durų p. pa (si) vijimas 2 pavyti, paveja, pavijo 1. pasukti virvę: Eik virvi...
nuvyti - nuvyti, nuveja, nuvijo priversti bėgti; nuginti: N. puolantį priešą. prk.: N. juodas mintis. nuvijimas 2 nuvyti, nuveja, nuvijo 1. sukant pagaminti: N. virvę. sngr.: Nusivijau botagą. 2. padaryti iš siūlų kamuolį, ritę: Nuvijo siūlų sruogą į kamuolius. nuvijimas.
įvyti - įvyti, įveja, įvijo vejant priversti įbėgti, įginti: Lietus įvijo į kambarį. sngr. įvijimas.
atvyti - výti,vẽja (vìja vỹna), vìjo 1. versti eiti, bėgti kuria nors linkme, ginti, varyti:In raistą výt kur tuos bjaurybes Žąsinas gaudo vaikus, vẽja į triobą Užtenka jom lest, vẽjam dabar laukan Liepė jau didžiausiai duktelei výt ožį, kad gadnai priganytų Kol išgeni [kiaules], o kai v...
apvyti - výti,vẽja (vìja vỹna), vìjo 1. versti eiti, bėgti kuria nors linkme, ginti, varyti:In raistą výt kur tuos bjaurybes Žąsinas gaudo vaikus, vẽja į triobą Užtenka jom lest, vẽjam dabar laukan Liepė jau didžiausiai duktelei výt ožį, kad gadnai priganytų Kol išgeni [kiaules], o kai v...
užvyti - užvyti, užveja, užvijo 1. nuvyti ant viršaus, užvaryti: U. katę ant aukšto. 2. pavyti: Nebegalėjau jų u. 3. priversti užeiti: Kokie reikalai užvijo? 4. užsukti: U. siūlus ant ritės. užvijimas.
privyti - priv|yti, priveja, privijo 1. baigti vyti, beveik pavyti: Greit ėjo, negalėjau privyti sngr.: Jis prisivijo tą žmogų. 2. vejant, varant priartinti, priginti: privijo avį prie bandos privijimas 2 priv|yti, priveja, privijo 1. daug nuvyti: Privyti pančių. sngr.: Prisivijau virvių. 2. vejant pripildyti: privijo pusę ritės, visą ritę. privijimas.
pervyti - pervyt|i, pervyteja, pervytijo pervaryti į kitą pusę ar į kitą vietą: Pervijo galvijus per upę 2 pervyt|i, pervyteja, pervytijo iš naujo, iš vieno į kitą suvyti: Pervyti kamuolį. Pervyti siūlus į kamuolį.
parvyti - parv|yti, parveja, parvijo parvaryti: parvyk vištas namo. sngr. parvijimas.
išvyti - išvyti, išveja, išvijo 1. išvaryti, išginti: I. vištas iš daržo. 2. šnek. pašalinti: Jį iš mokyklos išvijo 2 išvyti, išveja, išvijo 1. išsukti (į kamuolį, ritę ar iš jų): I. gijas į kamuolius, iš kamuolių. 2. sunaudoti ką vejant, darant: Visas kanapes vadžioms išvijome.
pasiraivyti - pasir|aivyti, pasiraivo, pasiraivė kiek raivytis: Atsikėlęs pasiraivo. pasiraivymas.
pasimaivyti - pasimaiv|yti, pasimaivo, pasimaivė menkinamai kiek maivytis. pasimaivymas.
įsvirti - išvirti, išverda, išvirė 1. verdant pasidaryti tinkamam: Bulvės jau išvirė. Vakarienė dar neišvirė. 2. verdant pagaminti: Ar pietūs jau išvirti? sngr.: Išsiviriau sriubos. išvirimas.
issiblaivyti - išsibl|aivyti, išsiblaivo, išsiblaivė 1. išsigiedryti: išsiblaivė apniukęs dangus. 2. netekti girtumo, išblaivėti: Jis greitai išsiblaivė. 3. prk. atgauti gerą savijautą, nuotaiką: Eisiu į lauką išsiblaivyti išsiblaivymas.
nusiblaivyti - nusibl|aivyti, nusiblaivo, nusiblaivė 1. nusigiedrinti: Palauk, kol nusiblaivys oras. 2. prk. šnek. praeiti (miegui): Jam visi miegai nusiblaivė. nusiblaivymas.
prasiblaivyti - prasibl|aivyti, prasiblaivo, prasiblaivė 1. prasigiedryti: prasiblaivys dangus, ir nebelis. 2. atsigauti (grynu oru), išsiblaškyti: Einu į sodą prasiblaivyti 3. išsipagirioti: Girtas duoda, prasiblaivęs atima. prasiblaivymas.
įsviesti - įsvie|sti, įsviedžia, įsviedė smagiai įmesti: įsviedė krepšį į kambarį. įsviedimas.
išsiblaivyti - išsibl|aivyti, išsiblaivo, išsiblaivė 1. išsigiedryti: išsiblaivė apniukęs dangus. 2. netekti girtumo, išblaivėti: Jis greitai išsiblaivė. 3. prk. atgauti gerą savijautą, nuotaiką: Eisiu į lauką išsiblaivyti išsiblaivymas.
išblaivyti - blaivýti,blaĩvo, blaĩvė1. giedrytis, blaivėti:Dangus apsiniaukęs blaĩvos, t. y. skaidos debesys, skirias ūkai, rodos progiedruliai, gaidrijas, kliorijas Bene ims blaivýtis, jau ne teip lyja Diena jau blaĩvosi 2. balksti, blukti:Blaĩvos tavo skepeta, raikštis, t. y. daros palšas, balzganas, nuo saulės, lietaus n...
įsvirduliuoti - svirduliúoti,-iúoja, -iãvo 1. svyrinėti, į šalis kraipytis:Svirduliúoja čia kairę, čia į dešinę Ans kas šventadienį svirduliúodamas pareina Eina kaip girtas svirduliúodamas Kad ir mes geriam, linksmai dainuojam, bet tiesiai einam, nesvirduliuojam Jojau naktigonėn snausdamas ir svirduliuodamas ant arklio čia į v...
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž