Žodžių Irtus reikšmės

artus - art|us, arti artimas; priešingai tolus: Artus kelias. Nueik į artesnius kiemus. Arčiausi tikslai. artyn prv.: Nelįsk artyn. artybė artumas.
kartus - kart|us, karti 1. kuris gailaus, aštraus skonio: Kartus kaip pipiras. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus (folkloras). 2. prk. skaudus, nemalonus: karti teisybė. Kartus apsivylimas. Kartūs žodžiai. Karčios ašaros. karčiai prv.: Kartus sutaisytas valgis. Kartus verkti. kartybė kartumas.
inertus - inert|us, inerti nerangus, neveiklus, tingus: Inertus žmogus. inerčiai prv. inertumas.
barstus - barst|us, barsti kuris lengvai barstosi: Barstus šienas.
irtis - irtis, iriasi, yrėsi 1. -> 1 irti. 2. prk. sunkiai, lėtai ką daryti (eiti, važiuoti, skristi): Namo iriasi (važiuoja). I. per minią Žiūrėk: [1 irti].
grakštus - grakšt|us, grakšti darniai, dailiai sudėtas, lieknas, lengvas: grakšti mergaitė. grakšti kolona. grakščiai prv.: Grakštus vaikščioti. grakštybė grakštumas: Judesių grakštumas. Kūno grakštumas.
grabštus - grabšt|us, grabšti linkęs vagiliauti. grabštumas.
diskretus - sudaro atskirą subjektą atskirai atskirą
darbštus - darbšt|us, darbšti mėgstantis dirbti, netingintis: Darbštus žmogus. Darbštus kaip bitė. Darbščios rankos. Darbščiai prv.: Koks to vaiko darbštumas!.
apyvartus - apyvart|us, apyvarti darantis greitą apyvartą: Apyvarčios prekės. apyvartumas: Indėlių apyvartumas. Vagonų apyvartumas.
kaitus - kait|us, kaiti 1. kuris lengvai keičiasi, nepastovus, mainus. 2. lengvai keičiamas. kaitumas.
glitus - glit|us, gliti 1. šlapias, lipnus: Truputį palijo, kelias glitus Sudygusių rugių duona gliti. Glitus akmuo. 2. gleivėtas, slidus: Vėgėlė gliti. Glitūs grybai. glitumas.
atstus - atst|us, atsti tolimas, tolus (vietos atžvilgiu): Atstūs miestai. atsti viešnia. atsčiai prv.: Jis atstus nuo čia gyvena.
apstus - apst|us, apsti 1. gausus: Apstus derlius. Sode apstu vaisių. 2. platus, erdvus: Čia apstu vietos. apsčiai prv.: Apstus visko turėti. Apstus palijo. apstybė apstumas: Dovanų apstumas.
graikštus - graikšt|us, graikšti išrankus, lepus, nevalgus. graikštumas.
graibštus - graibšt|us, graibšti 1. vikrus sugriebti, greit sugriebiantis: Ilgos, graibščios rankos. Katė - graibštus gyvulėlis. 2. linkęs vaginėti, grabštus. graibštumas.
abstraktus - atitrauktas, atsietas, nekonkretus.
ankstus - ankst|us, anksti 1. priklausantis kurio nors meto pradžiai; priešingai vėlus: Ankstus rytas. Ankstus laikas. 2. ankstyvas: Jis labai ankstus, pirmas ateina. ankstybė ankstumas: Kaip ankstumo ryt kelsimės?.
atmetus - atviro akimis audinys susukti, rišti, arba austi kartu reguliariais laiko tarpais b kažką pagamintas iš neto (1) gaudyti žuvų, paukščių ar vabzdžių (2) audinys barikada, kuri dalija per pusę teismą (kaip prietaisas teniso ar tinklinio) ir per kurį kamuolys arba badmintono kamuoliukas turi būti nukentėjo būti žaisti (3) audinys, kuris apgaubia pakaušį ir tiks...
indiferentus - indiferent|us, indiferenti abejingas, nesidomintis, beskirtis.
apkantus - apkant|us, apkanti pakantus, tolerantingas.
aikštus - matomas, atviras.
irti - irti, yra (irsta), iro 1. skaidytis į dalis, byrėti, griūti: Pamatai yra. Jungiamasis audinys yra (med.). 2. leistis iš siūlių, rykšti: Siūlė jau irsta. Maišas yra, grikiai byra (juok.). 3. bjurti, blogėti (apie orą, sveikatą): Ligonio sveikata baigia i. 4. prk. krikti, gesti: Jų vienybė pradėjo i. Nervai yra. irimas.
delikatus - delika|tus, delikati 1. jautrus, mandagus, švelnus: Delikatus žmogus. Delikatus elgesys. 2. reikalingas jautrumo, atidumo: Delikatus reikalas. delikačiai prv. delikatumas.
būgštus - bugš|tus, bugšti baikštus, bailus: Bugštus arklys. bugščiai prv. bugštumas.
baukštus - baukštùs,-ì baugštus.
baugštus - baugšt|us, baugšti baikštus, bailus: Baugštus žirgas. Baugštus žmogus. baugščiai prv.: Baugštus dairosi. baugštumas.
baikštus - baikšt|us, baikšti kuris bijo, bailus, baugštus: Baikštus kaip kiškis. baikščiai prv.: Baikštus dairytis į šalis. baikštybė baikštumas: baikštumas jo neapsakomas.
adekvatus - tolygus, atitinkantis.
absoliutus - absoliutus 1. nuo nieko nepriklausantis, su niekuo nelyginamas, neapribotas: Pateikiami absoliutūs skaičiai. Absoliutieji ir santykiniai rodikliai. 2. visiškas; didžiausias, geriausias: Absoliutus čempionas. absoliučiaĩ: Tai absoliučiaĩ negalimas dalykas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž