Žodžių Gverti reikšmės

gverti - gverti, gvęra (gversta), gvero klerti: Durys, ratai gvęra. gverimas.
dverti - dvérti,dvę̃ra (-ta), dvẽro gverti:Stebulė dvérsta, t. y. didelė kiaurymė darosi, pladarojas išgverti:Skylė išdvẽro, reikia taisyti Tavo armonika labai išdvẽro Reiks dirbti naujus vartus, tie visai jau išdvẽrę Išdvẽrusi špūlė, kad buksų nebėra, birba, tarška, plerpia | Vaikas išdvẽ...
atverti - vérti,vẽria, vė́rė 1. smeigti, besti:Durklą vė́rė tiesiog į širdį Neskauda, kap vẽria nugaron [adatą]? O aš misliau, kad jis man peilį pečiuosna ver̃s ║ pakišti:Vė́rė špygą į panosę ir nubėgo 2. durti kiaurai, persmeigti:^ Tokis skausmas, kap adata vertái odą, siūtai ║skaud...
gerti - gerti, geria, gėrė 1. ryti skystį, malšinti troškulį: Karvė geria iš kibiro. Gerti vandenį, pieną. Geriamas puodelis (iš kurio geria). Geriamas vanduo (kurį geria, tinkamas gerti). prk.: Dulkes, dūmus, smarvę gerti (kvėpuoti). Tabaką gerti (šniaukti, uostyti). 2. vartoti svaigiuosius gėrimus, girtauti: Kai negėręs, tai geras vyras. Jis dar geria. 3. traukti...
berti - berti, beria, bėrė 1. pilti smulkius, birius daiktus: Berti iš saujos grūdus, smėlį. prk.: Žodžius berti (greitai kalbėti). 2. vėtyti: Žirnius sėklai berti 3. sėti: Kur bėrė, ten augo. 4. spuogais versti: Jam veidą beria. bėrėj|as, a dkt. bėrimas 1 bėr|is, ė dkt. bėras arklys: Pakinkyk į. Važiuosime su iuku (uku). Šėriau elį per rudenėlį (d.).
gverinti - gverin|ti, gverina, gverino priežodis gverti: Jis baigia gverinti dviratį. gverinimas.
atsverti - sver̃ti,svẽria, svė̃rė svérti, svẽria, svė́rė 1. , nustatyti svorį svarstyklėmis:Ana su buonže svẽria linus, gijas Sver̃t nebuvo kaip, nė[ra] tų svarstyklių tame malūne! Ale ir sverì sviestą kaip aptieko[je]: nė biškio neuždedi Mano atminime nė sver̃t nesver̃davai [vilnų], ...
aptverti - tvérti,tvẽria, tvė́rė 1. daryti, statyti (tvorą):Stodainiais tverta tvora tvers ilgai Vyrai išeisiam toros tvérti pavasarį visu pirmu Aš ten mietus tašiau toroms tvérti Prisdariau šulelių, sukasiau juos in žemę ir dar̃ tversiu tvorą Tvoras kaip tvérdavo, tai su vytim parpindavo Rikių tvertóji ...
apsverti - sver̃ti,svẽria, svė̃rė svérti, svẽria, svė́rė 1. , nustatyti svorį svarstyklėmis:Ana su buonže svẽria linus, gijas Sver̃t nebuvo kaip, nė[ra] tų svarstyklių tame malūne! Ale ir sverì sviestą kaip aptieko[je]: nė biškio neuždedi Mano atminime nė sver̃t nesver̃davai [vilnų], ...
išgverti - išgv|erti, išgvęra (išgversta), išgvero 1. išklerti: Durys išgverusios. išgverę ratai. 2. prk. sugesti: Sveikata išgvero. 3. prk. pasidaryti netvarkingam, apsileidusiam: išgveręs žmogus. išgverimas.
gvergžti - gvergž|ti, gvergždžia, gvergždė žr. gergžti 1 Žiūrėk: [gergžti].
atsiverti - , ne pridedant arba uždaryti į gardą barjerą, prieinamą visiems arba beveik iš visų pusių
atitverti - tvérti,tvẽria, tvė́rė 1. daryti, statyti (tvorą):Stodainiais tverta tvora tvers ilgai Vyrai išeisiam toros tvérti pavasarį visu pirmu Aš ten mietus tašiau toroms tvérti Prisdariau šulelių, sukasiau juos in žemę ir dar̃ tversiu tvorą Tvoras kaip tvérdavo, tai su vytim parpindavo Rikių tvertóji ...
atsitverti - tvérti,tvẽria, tvė́rė 1. būti patvariam, tinkamam, laikytis:Tos žiogrinės [tvoros] nieko nètvera Pirktas daiktas neilgai tètvera Lig padirbant tetvérs. – Amžių dienai tvérs tie batai Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet ir tie neilgai tètvera, tujau nušoki Numegsi tokias šliure...
apsitverti - tvérti,tvẽria, tvė́rė 1. būti patvariam, tinkamam, laikytis:Tos žiogrinės [tvoros] nieko nètvera Pirktas daiktas neilgai tètvera Lig padirbant tetvérs. – Amžių dienai tvérs tie batai Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet ir tie neilgai tètvera, tujau nušoki Numegsi tokias šliure...
apgerti - gérti,gẽria, gė́rė1. ryti skystį, raminti troškulį:Pieną ir grietinę užklupęs pavožtą kamaroje gerdavo tiesiog iš milžtuvių Miegmi, valgau, geriu iki soti Aš nieko nègeriu, akram tik arbatos Gerti vandenį semdavos iš upelio Pienas sveika gerti Ar čia virtą vandenį gerì? Patroškau nuo silkės, tai geriù i...
atnerti - nérti,nẽria, nė́rė1. staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį):Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė Nérk, kur giliau Nė́rė į gilumą Neriamàsis varpas | Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus Gelmėn grimzdo, nėrės laivai | Saulė rengės...
atkerti - kérti,kę̃ra (kérsta, ker̃na), kẽro knotis, luptis, atšokti, atkristi, atvėpti:Lašiniai nuo skūros, o mėsa nuo kaulų jau kęra, t. y. atšoka, atsivalnina Velėna jau kérsta kaip ausis nuo mėsos apkérti apgesti, apdilti:Apkẽrusi mašina atkérti atsiknoti, atšokti:Kerte atkẽro velėna...
išgerti - išgerti, išgeria, išgėrė 1. gerti iki neliekant, baigti gerti: I. puoduką kavos. Vienu mauku išgėrė pieną. Upės neišgersi (folkloras). 2. vartoti svaigiuosius gėrimus, girtauti: Grįžo truputį išgėręs. išgėrimas.
išberti - išberti, išberia, išbėrė 1. išpilti smulkius daiktus, biralus: I. grūdus ant žemės. sngr.: Žirnius išsibėrė ant stalo. 2. spuogais išversti, nukelti: Jo rankos išbertos. išbėrimas.
atšerti - šérti,šẽria, šė́rė1. duoti gyvuliui ėsti:Ten reikės kiaules šérti, ne vainikus pinti Motriškos darbas kiaules šérti Kiaules šérti – tai da ne rugius kirsti Bernai šẽria karves, malkų pripjauna Kai ėmė žmonys iš pieno gyvent, tai karves geriau šė́rė kaip arklius Pjaujam i nešam ȁ...
apiberti - ber̃ti,bẽria, bė̃rė, bérti, bẽria, bė́rė 1. pilti kur (birius daiktus):Ber̃k ant žemės, susirinks Nelenk rėčio, berì grūdus Ber̃k dar kitą šaukštą druskos į puodą | Vištos plunksnas bẽria(šeriasi) | Saulė bėrė šiltus spindulius į trobelę ^ Berk žirnius į sieną, bau lips?...
apžerti - žer̃ti,žẽria, žė̃rė žérti, žẽria, žė́rė 1. braukti (ppr. lengvai spaudžiant), traukti į vieną vietą: Žarijas žer̃ti Žerk ugnį į kupetą, nepalik išsklidą Ugnies židinėn nežerk subatoj Dulkių – ka žer̃k, saujom semk! Mėlynių – gali su šluota žer̃t! Žẽ...
apšerti - šérti,šẽria, šė́rė1. duoti gyvuliui ėsti:Ten reikės kiaules šérti, ne vainikus pinti Motriškos darbas kiaules šérti Kiaules šérti – tai da ne rugius kirsti Bernai šẽria karves, malkų pripjauna Kai ėmė žmonys iš pieno gyvent, tai karves geriau šė́rė kaip arklius Pjaujam i nešam ȁ...
gvėrauti - gvėr|auti, gvėrauja, gvėravo 1. niek. žioplinėti, žiopsoti. 2. niek. žem. negražiai dainuoti. 3. niek. ryt. niekus kalbėti, paistyti. gvėravimas.
atsigerti - turėti ar išlaikyti kaip nuosavybę, privilegija, arba teisė
gvėra - gvėra b. menkinamai kas išgveręs, vėpla.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž