Žodžių Glioze reikšmės

skoliozė - šoninis stuburo iškrypimas
celobiozė - celobiòzė [↗ cel(iuliozė) + ↗ biozės], org. junginys, celiuliozės skaidymo (hidrolizės) produktas.
brauliozė - brauliòzė, invazinė bičių liga; sukelia parazitinės musės braulos, gyvenančios ant bitės burnos organų.
biozė - biòzė [gr. biōsis — gyvensena], šviežių vaisių ir daržovių laikymo būdas, pagrįstas natūralių biocheminių procesų, silpninančių mikroorganizmų veiklą, palaikymu (reguliuojama temperatūra, santykinis oro drėgnumas, kartais ir oro sudėtis).
listeriozė - įvairių gyvūnų, kurią sukelia bakterija (Listeria monocytogenes) ir gyvūnams, tačiau dažniausiai mirtina liga, tačiau žmonėms paprastai nėra mirtinas rimtas encephalitic liga
celiuliozė - celiuliozė 1. bot. ląsteliena. 2. chemiškai apdorota medžio ląstelių medžiaga, vartojama gaminti popieriui, audiniams ir kt.
bruceliozė - bruceliozė vet. užkrečiama gyvulių liga, pavojinga ir žmonėms.
abiozė - abiòzė [↗ a... + ↗ ...biozė], maisto produktų konservavimo būdas — mikroorganizmų sunaikinimas šildymu, el. srove, jonizuojančiaisiais spinduliais, ultragarsu, tik mikroorganizmams nuodingomis medžiagomis, steriliu mikroorganizmų filtravimu iš produkto.
skrofuliozė - ypač kaklo limfmazgių tuberkuliozė
dikroceliozė - dikroceliòzė, laukinių ir naminių gyvulių (ypač avių) helmintozė; sukelia siurbikė Dicrocoelum lanceatum, parazituojanti tulžies latakuose ir tulžies pūslėje.
aspergiliozė - aspergiliòzė, grybinė liga, kurią sukelia galvenio Aspergillus genties parazitiniai grybai.
alternariozė - alternariòzė, Alternaria genties grybų sukeliama daržovių ir vaismedžių liga, pasireiškianti sausomis nekrozinėmis dėmėmis įvairiose augalo dalyse.
tuberkuliozė - tuberkulioz|ė med. lėtinė užkrečiama liga, pasireiškianti uždegimo telkiniais, džiova: Plaučių, kaulų, odos tuberkuliozė tuberkuliozės dispanseris. tuberkulioze sirgti.
salmoneliozė - infekcija ar liga sukelia salmonelių
anabiozė - anabiòzė [gr. anabiōsis — atgijimas]: 1. laikina organizmo (augalo, gyvūno) būsena, kai beveik nutrūksta medžiagų apykaita ir nematyti gyvybės požymių; būdinga daugiausia bestuburiams (yra jų prisitaikymas išgyventi nepalankiomis aplinkos sąlygomis); 2. maisto produktų konservavimo būdas — mikroorganizmų ir fermentų veiklos susilpninimas šaldymu, laikymu...
Akariozė - akariòzė ↗ akariazė.
trichineliozė - trichineliozė med.,vet. trichinelių sukeliama liga: Žmogaus, gyvūnų t.
simbiozė - simbiozė biol. kelių rūšių organizmų įvairaus pobūdžio sugyvenimas.
diktiokauliozė - diktiokauliòzė, žolėdžių helmintozė; sukelia Dictyocaulus genties apvaliosios kirmėlės, parazituojančios bronchuose ir plaučiuose.
Babeziozė - babeziòzė, galvijų, avių ir ožkų liga; sukelia kraujo parazitai — babezijos.
aerobiozė - aerobiòzė [↗ aero... + ↗ ...biozė], gyvavimas tik tada, kai yra laisvo deguonies.
parabiozė - grįžtamas sustabdymas akivaizdžių gyvybinės anatomines bei fiziologines sąjunga dviejų organizmų
antibiozė - antagonistinis ryšys tarp organizmų į vieną iš jų nenaudai arba tarp vieno organizmo ir metabolinis produktas kitą
difiliobotriozė - difiliobotriòzė, žmogaus ir gyvūnų helmintozė, kurią sukelia organizme parazituojantys Diphyllobothrium genties kaspinuočiai; dažn. platusis kaspinuotis.
Akantocefaliozė - akantocefaliòzė, gyvulių helmintozė; sukelia daugiastraublės kirmėlės Acanthocephala, parazituojančios stuburinių gyvūnų žarnyne.
nitroceliuliozė - bet kelių azoto rūgšties celiuliozės esterių, naudojamas ypač sprogmenų, plastmasės ir lakai
acetilceliuliozė - acetilceliuliòzė, celiuliozės ir acto rūgšties esteris; balti dribsniai arba plaušeliai.
anaerobiozė - anaerobiòzė [↗ anaerobai], gyvavimas be laisvo deguonies.
pneumokoniozė - , plaučių ligos, kurias sukelia nuolatinės įkvėpus dirgiklių (, mineralinių ar metalo dalelių) - palyginti juoda plaučių, silikozę
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž