Žodžių Geidu reikšmės

geidus - geid|us, geidi labai norintis, geidžiantis. geidžiai prv. geidumas.
geidulys - geidul|ys didelis geismas, aistra: Kūno geiduliai. Tvardykite geidulius. Geidulys jam užėjo.
geidauti - geid|auti, geidauja, geidavo geisti, norėti: Kito gero negeidauk. geidauja skanėstų. Ko geidavo, tai ir gavo. geidavimas.
slidu - sukelia arba linkę sukelti kažką pabraukite arba kristi
geibus - geib|us, geibi besveikatis, silpnas, lepus, gležnas. geibumas.
geidulingas - geiduling|as, geidulinga turintis geidulių: Geidulingas žmogus. geidulingai prv. geidulingumas.
invalidu - negalioja be pagrindo ar jėgos būtybė iš tikrųjų, tiesa, ar teisėsaugos
geidimas - geidìmas geĩdimas → geisti: Kad ne tamstos geidìmas, tai aš suvisu nebūč nieko rašęs Ligonius, sako, dažnai užeiną kažin kokie nesuprantami geidimai Jų akyse žibėjo nedori geidimai Su didžiu geidimù geidžiau ... valgyt su jumis Ketveriopai bara, atvadžiodamas mus visus nuog geĩdimo → įgeisti: Idant...
geidalas - geidal|as 1. geidimas, geidulys: Sugaudysi vaiko geidalą. 2. geidžiamasis dalykas.
zydu - , su jomis susijusių arba būdinga žydų, taip pat yra Judėjas
geidulingumas - geidulingùmas → geidulingas: Norinčiam gyventi aukštesniu gyvenimu, nugalėti savo egoizmą, kūno geidulingumą, ši kova yra neišvengiama Kankino stiprus įprotis pasotinti nepasotinamą geidulingumą
geisa - geiša japonų restoranų lankytojų linksmintoja.
geidziamas - malonus savybių arba tokių savybių, patrauklių
pesticidų - agentas naudojamas sunaikinti kenkėjų
geidžiamas - malonus savybių arba tokių savybių, patrauklių
geiša - geiša japonų restoranų lankytojų linksmintoja.
geisti - gei|sti, geidžia, geidė 1. labai norėti, trokšti, siekti, reikalauti: Valgo, ko širdis geidžia. geistinas dalykas. Aviną duotas, dar gaidžio geidžia (folkloras). 2. būti apimtam aistros: Moters geisti geidžiamoji nuosaka (gram. kuria reiškiamas noras, pageidavimas). geidimas.
geimas - geimas sport. teniso partijos dalis.
geibti - geib|ti, geibsta, geibo 1. silpnėti, leipti, gvaibti. 2. gaišti, stipti. geibimas.
kanidų - [Anglų kalba, iš lotynų kalbos (Dens) caninus šunų dantų] kūginė smailus dantis, ypač vienas, įsikūręs tarp lateralinio kandžio, o pirmasis premolar - žr dantų Iliustracijos šunų 1a; plačiai canid arba primenantis šuo
geismas - geismas geidimas (jo pasireiškimas).
koloidų - paprastai skydliaukės, o taip pat sergančio audinio, aa medžiaga, kuri susideda iš dalelių, pasklidę po visą kita chemine medžiaga, kuri yra pernelyg maža rezoliucija įprastą šviesos mikroskopu, bet nesugeba perduoti per semipermeable membranos ba mišinio, sudarytas iš drebučių pavidalo arba mucinous medžiaga koloidų kartu su terpe, kurioje ji yra padrika
geizeris - geizeris trykštanti karšto vandens versmė.
išlaidų - suma arba ekvivalentas sąskaitos arba pervedami į kažką kainų b išlaidos arba išlaidos (kaip pastangų ar aukos) pasiekti objekto praradimo ar periodinę baudą, patirtas ypač įgyti kažką Val išlaidas, patirtas bylinėjantis, ypač tų, kurios pagal įstatymą arba teismas, į vyraujančią šalis gali iškelti bylą pralaimėjusi šalis, nepriklausomai nuo išlaid...
geižėti - géižėti,-ėja, -ėjo rūgti. įrūgti:Alus įgéižėjęs per daug surūgti, nurūgti:Pienas gyžo gyžo ir visai nugeižėjo Patys geria nugeižėjusį kumelės pieną surūgti.
geismingas - geisming|as, geisminga turintis geismų: Geismingas žmogus. geismingos akys. geismingai prv. geismingumas.
geitonogamija - geitonogãmija [gr. geitōn — kaimynas + ↗ ...garamija], augalo žiedo apsidulkinimas to paties augalo kt. žiedų žiedadulkėmis.
žydų - , su jomis susijusių arba būdinga žydų, taip pat yra Judėjas