Žodžių Gegne reikšmės

gegnė - gegn|ė įžambi porinė ar pavienė stora kartis (ar tašas) stogo dangai laikyti: gegnes kelti, nerti.
begne - begnè bene, ar tik ne, gal:Begnè dvylika jau metų anos turėjo tuomet? Begnè ir tu buvai Kaune? Begnè kiaurą maišą atsinešei? Paràč(parodyk),begnè peilį rankoj turi!
geguzine - gegužinė pasilinksminimas gamtoje gegužin|is, gegužinė -> gegužė 2: Gegužinė vabalas (karkvabalis). gegužinės pamaldos (bažn.) Žiūrėk: [gegužė].
geguze - gegužė 1. žr. gegutė 1. 2. penktasis metų mėnuo Žiūrėk: [gegutė].
gegnės - kas manevrai rąstai į vietą ir sujungia juos į plaustus Tas, kuris keliauja plaustu
gegnėti - gegnė́ti,-ė́ja, -ė́jo gegnes dėti.
gegninis - gegninis viršutinis rąstas, į kurį remiasi gegnės.
bedugnė - bedugn|ė didelė gelmė, praraja, pragarmė (pvz., jūroje, kalnuose): Akmuo nugarmėjo į bedugnę. prk.: Esu ant bedugnės krašto (labai sunki būklė) bedugn|is, bedugnė 1. neturintis dugno: Bedugnė kubilas. 2. prk. labai gilus: Bedugnė ežeras.
gegužinė - gegužinė pasilinksminimas gamtoje gegužin|is, gegužinė -> gegužė 2: Gegužinė vabalas (karkvabalis). gegužinės pamaldos (bažn.) Žiūrėk: [gegužė].
gegužinis - gegužin|is, gegužinė -> gegužė 2: Gegužinis vabalas (karkvabalis). gegužinės pamaldos (bažn.) Žiūrėk: [gegužė].
gegužlinis - gegužlinis bot. lapuotoji samana, auganti miškuose, smiltynuose (Polytrichum).
lūgnė - lūgnė bot. vandens augalas dideliais plūduriuojančiais lapais, stambiais geltonais, nemalonaus kvapo žiedais (Nuphar).
gegutė - gegut|ė 1. zool. pavasarį kukuojantis miško paukštis (Cuculus canorus): Girioje gegutė kukavo. Tik gegutės pieno nebuvo (visko buvo). 2. etnogr. jaunimo šokis, vaizduojantis vanagėlio gaudomą gegutę. gegutės ašarėlės (pakalnutė). gegutės duonelė (asiūklis). gegutės muilas (putokšlė).
drignė - drign|ė bot. bulvinių šeimos labai nuodingas augalas (Hyoscyamus): Laksto kaip drignių apsiėdęs (folkloras) 2 drignė šviesus ratas apie saulę ar mėnulį drign|ius, drignė dkt. tarm. nenuorama, išdykėlis.
gegužė - gegužė 1. žr. gegutė 1. 2. penktasis metų mėnuo Žiūrėk: [gegutė].
gegužis - gegužis žr. gegužė 2 Žiūrėk: [gegužė].
gegužės - archajiškas turi galimybę į B turėti teisę
gegužėtas - gegužėt|as, gegužėta raibas, taškuotas: gegužėta višta. Gegužėtas veidas (strazdanotas).
gegužraibė - gegužraibė bot. stambus pelkėtų vietų augalas dideliais, į varpas susitelkusiais žiedynais (Orchis) gegužraib|is, gegužraibė pilkai margas, gegužėtas: Gegužraibė gaidžiukas.
gegužraibis - gegužraib|is, gegužraibė pilkai margas, gegužėtas: Gegužraibis gaidžiukas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž