Žodžių Gars reikšmės

dvasia - dvasia 1. kvėpiamas oras, kvėpimas, kvėpavimas, kvapas: Kalba, dvasią gaudydamas. Šaltis dvasią ima, gniaužia. Vos gaudo, atgauna dvasią. Taip dvokia, kad net dvasią traukia. Be dvasios parkrito. Paskutinę dvasią išleido (mirė). Pėrė, dvasios pasiklausydamas (smarkiai). 2. psichinės žmogaus jėgos kaip veikimo akstinas: Kovos d. Tvirtos dvasios žmogus. Kelti ...
garsas - gars|as 1. ausimis sugaunamas oro virpėjimas: Trimito garsas Muzikos garsai. Tylus, aiškus, švarus garsas 2. aidas: Girioje garsas nuaidėjo. 3. prk. gandas, žinia, paskala: Paleido garsą. Eina garsas 4. garbė, šlovė. 5. lingv. mažiausias tarties elementas, pasikartojantis kalbos sraute.
garsai - taip pat stabilus be klaidų, klaidingas įsitikinimas, ar nesusipratimų, nuo sužeidimo ar ligos trūkumas, trūkumo, ar irimo kieta medžiaga, tiesus laisvas nuo b nemokamai
garsiai - garsiai prv. -> garsus.
Gabonas - upės žiotys ŠV Gabonas teka į Atlanto šalies W Afrikos Atlanto, anksčiau Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje teritorija, nuo 1958 m. respublika * Librevilis plotas 102.317 kvadratinių mylių (265.001 kvadratinių kilometrų), pop 1.500.000
garsėti - garsė|ti, garsėja, garsėjo 1. balsui sklisti, skambėti, aidėti: Giružė garsėjo. 2. būti minimam, garsinamam: Jo vardas kaskart labiau garsėja mūsų krašte. garsėjimas.
gabaritas - gabarit|as 1. daiktų (mašinų, tiltų, pastatų ir kt.) išorinė apybrėža: Sunkvežimio gabaritas Automobilio gabarito žibintas. 2. dgs. ntk. = matmenys.
garsenybė - garsenybė b. garsus asmuo ar daiktas, įžymybė: Pasaulinė g. (apie žymų menininką, mokslininką, sportininką ir kt.).
gabardinas - ruoželinis su įstrižomis šonkaulių dešinėje pusėje ba drabužių Gabardynowy Gabardyna 1 aa įmonė sunkiai baigti patvarus audinys (kaip iš vilnos ar siūlų)
garsiausias - plačiai žinomas b pagerbtas pasiekti puikus, pirmas kursas
garsažodis - garsažodis lingv. žodis, sudarytas pagal gamtos garsus: "Kriokti" yra lietuviškas g.
garsagaudis - garsagaudis tech. prietaisas nustatyti, iš kur ateina garsas.
garsiakalbis - garsiakalb|is, garsiakalbė dkt. kas garsiai kalba.
gabalas - gabal|as 1. atskira daikto dalis: Mėsos gabalas Cukraus gabaliukas, gabalėlis. Lėkštė sudužo į daug gabalų. Supjaustė sūrį dideliais gabalais. 2. plotas, sklypas; skiautė: Žemės gabalas Į gabalus draskyti. Drobės gabalas.
dukters - aa moteriškos lyties palikuonių ypač žmogaus tėvams ba Moteriška priėmė vaikų ca žmogaus moteris palikuonis ką nors, kaip duktė
gabionas - krepšys arba narve užpildyti su žeme ar uolų ir ypač kuriant paramą ar atraminiai
gabentis - naudojamas kaip funkcija žodis, reiškiantis judesį ar veiksmą ar sąlyga, leidžiantis įtarti judėjimo link vietą, asmuo, ar dalykas pasiekė
gabalais - vienas gabalas palaipsniui vienetai arba fragmentai, išskyrus
gabenimas - gabẽnimas → gabenti:1.Ir galo nėr tam gabẽnimui [plytų] 2. Per visą vasarą tas gabẽnimasis į naują gyvenvietę → išgabenti 1: Sužeistųjų išgabenimas nebuvo paprastas darbas → nugabenti: Už nugabenimą teip jau gerokai paims → pargabenti 1 Pirkt gali gaut [plytų], tik su parsigabẽnimu sun...
gabalinis - gabalin|is, gabalinė -> gabalas 1: Gabalinis cukrus (plytelėmis). Gabalinis muilas Žiūrėk: [gabalas].
gabalėlis - visumos dalis fragmento
gabaliukas - aa breadlike maisto pagaminti iš tešlos arba tešlą, kuris paprastai kepta arba kepti mažose plokščių formų ir dažnai neraugintos ba saldus kepta maisto produktai, pagaminti iš tešlos arba storio tešlą, paprastai kurių sudėtyje yra miltų ir cukraus ir dažnai sutrumpinimo, kiaušiniai, ir tešlos kildymo medžiaga ( kepimo miltelių) ca paplokščias paprastai a...
gabalėliais - visumos dalis fragmento
gabija - gabija 1. mit. lietuvių pagonių ugnies, židinio deivė. 2. rankomis lipinta vaško žvakė; graudulinė žvakė.
gabana - gaban|a tarm. šieno, šiaudų ir kt. glėbys, kuokštas: Paduok arkliams kokią gabaną dobilų. gabanon riečia (vidurius sopa).
gabenti - gab|enti, gabena, gabeno krovinį nešti, vežti, kraustyti: Baldus gabenti sngr.: Jie gabenasi (kraustosi) į kitą vietą. gabenimas.
gabendinti - gabendin|ti, gabendina, gabendino prp. gabenti: Prekes gabendinti gabendinimas.
gabaliukai - visumos dalis fragmento
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž