Žodžių Eiks reikšmės

eikvus - eikv|us, eikvi knyg. linkęs eikvoti.
eiklus - eikl|us, eikli galintis greitai eiti, lakus, greitas: Eiklus žirgas. Eiklūs gyvuliai sunkiai ganomi. Aš nustovėjau savo eiklias kojeles (d.). eiklumas.
eiklumas - eiklùmas → eiklus 1: Įtartinas pasirodė tas nepaprastas arklių eiklumas Nė vienas arklys neprilygo eiklumu mano bėriui
eiksenkit - eikšenkit liep. eikite šen.
eikš - eikš liep. eik šen.
eigos - (1) karališkoji kelionė pažymėta pompastika ir inscenizacija (2) pareigūno (teisėjo) C ekspedicijos, kelionė, ar kovo per regiono valstybės procesija ba kelionių ar grandinės judėjimą į priekį arba toliau (kaip į tikslas ar tikslas) išankstinis palaipsniui Mažėjantis kainos, ypač laipsnišką žmonijos vyksta vyksta judėti į priekį pereiti prie plėtoti au...
anoks - anóks,-ia anõks, -ià toks kaip anas, šitoks:Anóks didis ir gudrus buvo, o davės apsigauti Anoks man nepatinka, toks tai kas kita Anokį(tokį kaip anas)prisiaugink bent vieną [arklį], ir nebereikės nuolat dejuoti Anókiose skryniose piningai sudėti Anokį didį kelį per vandenus ... sekę yra Ir pieno parvaro viedrą anokia&#...
eikvotojas - eikvótojas(-is ), -a kas eikvoja:Sūnus toks eikvótojas Tokie čia vaikai – tėvo turto eikvótojai! Socialistinės nuosavybės eikvotojams neturi būti taikoma lygtinio nuteisimo -a kas išeikvoja:Nesitikėjau, kad mano pažįstamų tarpe susirastų išeikvotojų
eikvojimas - eikvójimas → eikvoti 1: Atsirugs tau toks valdžios turto eikvojimas Šitie namai ... ant eikvojimo šventųjų sakramentų jo yra ataduoti → išeikvoti: Pinigų išeikvójimas Nubaustas už išeikvojimą valdžios turto → pereikvoti: Darbo užmokesčio fondo pereikvojimas Finansinio plano pereikvojimas
eikvojamas - , kurie gali būti išeikvotas kaip paprastai naudojama arba suvartojama paslaugų
eidininkas - eidinink|as, eidininkė dkt. 1. arklys, kuris bėga eidine. 2. folkloras, greitas žirgas, ristūnas: Prijojo dvaras svetelių su eidininkais žirgeliais (d.).
eibininkas - eibinink|as, eibininkė dkt. eibių, žalos darytojas.
eikše - judėti link kažkas požiūrio
eikime - kažkas, kad trukdo obstrukcija
eikvoti - eikvo|ti, eikvoja, eikvojo vartoti, leisti: Pinigus, turtą eikvoti eikvojimas eikvotojas, eikvotoja dkt.
eigulys - eigul|ys, eigulė dkt. eiguvos prižiūrėtojas, tvarkytojas.
Èilės - eil|ės dgs. eilėraštis.
Èikaga - visoje trukmės
antroks - antróks,-ia añtroks, -i kitoks negu pirmasis, ne toks:Audžiant viens siūlas vienóks, antras antróks Viena sijono pusė víenoki, antra – añtroki Ano akis viena buvo vienokia, antra antrokia
eiklinti - eiklin|ti, eiklina, eiklino daryti eiklų, jodinėti, miklinti. eiklinimas.
ei - ei, ei jst. 1. ai, oi, o (sušukimas dėmesiui atkreipti): Ei, saugokis! 2. kreipiniui, kartojimui sustiprinti: Ei žirgeli juodbėrėli! Ei pūtė pūtė šiaurus vėjelis (d.).
eikšekite - eikšę̃kite(
ei! - Naudojamas ypač atkreipti dėmesį ar išreikšti tardymą, nuostaba, arba krykštavimus
eiliadirbys - eiliadirbỹs,-ė̃ eiliakalys.
eiga - eig|a 1. vyksmas: Veiksmo, darbo, bylos eiga eigos veikslo veiksmažodžiai (gram.). 2. tech. mechanizmo veikimas: Darbo, tuščioji eiga 3. tech. mechanizmo darbinės dalies kelias: Dalgio, peilio eiga 4. kar. iškastas takas tarp apkasų susisiekti: Apkasai ir susisiekimo eigos turi būti gilūs ir siauri.
eibė - eib|ė žala, skriauda, nuostoliai: Kiek ta audra eibių pridarė! Įeis karvė į daržą ir pridirbs eibių.
eiguva - eiguva 1. tam tikras miško plotas, girininkijos dalis. 2. eigulio įstaiga, būstinė.
Èilė - eil|ė 1. vienas prie kito esančių ar paskui vienas kitą einančių daiktų linija; virtinė, greta, vora: Pirmoji kėdžių eilė teatre. Pomidorus eilėmis sodina. Prie kasos susidarė eilė Stoti į eilę. 2. ko nors darymo tvarka: Dabar tau eilė važiuoti. Duok visiems iš eilės. Eina be eilės. 3. sluoksnis, klodas: Dėk eilę šiaudų, paskui žemių. 4. karta: Jie ...
eidinė - eidinė arklio risčia, keliant vienos pusės abi kojas kartu.
eiguliauti - eigul|iauti, eiguliauja, eiguliavo dirbti eiguliu. eiguliavimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž