Žodžių Dvasini reikšmės

dvasinti - dvasin|ti, dvasina, dvasino kvėpti dvasią, daryti dvasinį: Jo darbus dvasino gili mintis. dvasinimas 2 dvasin|ti, dvasina, dvasino badu marinti, alkinti: Uždaręs tik gyvulius dvasini. sngr.: Valgyk, nesidvasink. dvasinimas.
dvasinis - dvasin|is, dvasinė 1. susijęs su psichika, vidiniu pasauliu: Dvasinis pradas. Dvasinis veidas. Dvasinis penas. dvasinės kančios. 2. susijęs su religiniu kultu: dvasinė akademija.
dvasininko - dvasininkų narys
dvasininkė - moteris leidžia atlikti šventas apeigas religijos kaip lyderis (kaip judėjimo laikoma moteris)
dvasininkų - dvasininkų narys
dvasininkas - dvasinink|as, dvasininkė dkt. kas rūpinasi tikinčiųjų dvasios reikalais (kunigas, pastorius, popas ir kt.).
dvasininkai - įšventintas grupė, atlikti pastoracines arba Sacerdotal krikščionių bažnyčia funkcijas pareigūnas ar Sacerdotal klasė ne krikščioniškosios religijos
dvasininkija - dvasininkija dvasininkai.
dvasingas - dvasing|as, dvasinga 1. turintis daug psichinių jėgų: Dvasingas žmogus. 2. turintis gyvybę, dvasią. dvasingai prv. dvasingumas.
dvasia - dvasia 1. kvėpiamas oras, kvėpimas, kvėpavimas, kvapas: Kalba, dvasią gaudydamas. Šaltis dvasią ima, gniaužia. Vos gaudo, atgauna dvasią. Taip dvokia, kad net dvasią traukia. Be dvasios parkrito. Paskutinę dvasią išleido (mirė). Pėrė, dvasios pasiklausydamas (smarkiai). 2. psichinės žmogaus jėgos kaip veikimo akstinas: Kovos d. Tvirtos dvasios žmogus. Kelti ...
dvasiškis - dvasìškis,-ė dvasininkas.
dvasios - , susijusių su, sudarytas iš, arba poveikio dvasią neapčiuopiama
dvasingumas - dvasingùmas → dvasingas 1: Jis nuolat stebėjo šios mergaitės dvasingumą
dvasininkiškas - dvãsininkiškas,-a būdingas dvasininkui, kaip dvasininko:Jo apdaro sukirpimas truputį panėšėjo į dvasininkišką
dvasiskas - dvasišk|as, dvasiška 1. būdingas psichikai, vidiniam gyvenimui: dvasiški pamokymai. 2. būdingas religiniam kultui: Dvasiškas gyvenimas. dvasiškai prv. dvasiškumas.
dvasiškas - dvasišk|as, dvasiška 1. būdingas psichikai, vidiniam gyvenimui: dvasiški pamokymai. 2. būdingas religiniam kultui: Dvasiškas gyvenimas. dvasiškai prv. dvasiškumas.
dvasiškumas - dvasiškùmas. dvãsiškumas. → dvasiškas 3: Jis atmetė Dievo buvimą ir sielos dvasiškumą.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž