Žodžių Doroji reikšmės

dorojimas - dorójimas → doroti:1.Prasideda rūmų perdirbimas ir dorojimas iš vidaus Namų auklėjimas apima savim dorojimą žmogaus proto ir įpročių 2.Prasidėjo vasarojaus dorójimas 3.Skerdėm du peniukšlus, tai bus dorójimo visai dienai 1.→ apdoroti 1: Mes džiaugiamės gražiu techniniu knygos apdorojimu 2.→ apdoroti 3: Kiaul...

doroti - doro|ti, doroja, dorojo 1. tvarkyti: Duomenis doroti sngr. 2. imti nuo laukų, valyti: Javus, šieną doroti 3. darinėti, mėsinėti: Meitėlį, mėsą doroti Žuvis doroti 4. stengtis įveikti. sngr.: dorojosi su priešininkais. 5. godžiai valgyti ar ėsti: Šuo mėsą baigia doroti dorojimas.

antroji - naudojamas kaip funkcija žodžio, rodo, kad po daiktavardžio arba daiktavardis ekvivalentas yra neabejotinas arba anksčiau buvo nurodyta ar dėl šios aplinkybės

kiauroji - kiauróji(kiaurója) 1.bedugnė, praraja:Į kiáurąją nugramzdėjo dvaras su visais turtais, ponybe Prapuolė, kaip į kiáurąją nulindo Kiauróji atsivėrė po kojų Puikūs rūmai, kur linksmai šoko, trypė, šit ūmai į kiaurąsias grimzda, skęsta ^ Kad tave kiaurója! Ak, tos bobos, kad jas kiauroji! 2.kiauražaizdė:K...

pasviroji - pasvir|oji, pasvirosios, pasvirąją dkt. mat. į tiesę ar plokštumą pasvirusi tiesė.

dorovinis - dorovin|is, dorovinė -> dorovė: Dorovinis auklėjimas. dorovinės vertybės.

dorovingas - doroving|as, dorovinga pilnas dorovės: Dorovingas gyvenimas. dorovingai prv. dorovingumas.

dorovė - dorov|ė gyvenimo visuomenėje bei elgesio principai ir normos: dorovės ugdymas. Didžios dorovės žmogus. dorovės laužytojas.

dorovininkas - dorovinink|as, dorovininkė dkt. kas rūpinasi dorovės dalykais, moralistas.

dorovingumas - dorovingùmas → dorovingas: Žmogus nustoja ten dorovingumo

tikróji - pastovūs, ištikimi b Tiesą sakant, tik c archajiškas teisingi (1) pagal faktinę būklę reikalų