Žodžių Burna reikšmės

burna - burn|a 1. ertmė tarp lūpų ir gerklės: Burna pilna dantų. Kalba pilna burna (valgydamas). Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus (folkloras). 2. veidas: Burną prausia. Šlakuota burna Iš burnos gražus. 3. prk. šeimos narys: Mes buvom septynios burnos. 4. prk. stiklelis svaigalų: Nuo vienos burnos (burnelės) galva pradėjo suktis. 5. prk. priekinė ko nors (arpo, n...
Burgundija - dažnai kapitalizuotos raudonos arba baltos nemaišytą vyną iš Burgundijos, taip pat sumaišytas raudonasis vynas, pagamintas kitur rausvai violetinė spalva regioną
burdonas - stingless Vyriška bitė (kaip iš bičių), kuri turi poravimosi karalienės vaidmenį ir nerenka nektaro ar žiedadulkių, kad gyvena dėl kitų darbuose parazitų nepilotuojamo orlaivio ar laivo denyje, vadovaujamasi nuotolinio valdymo pulto dirbti sunkų, nuobodų darbą 1 b 2 dirbti sunkų, nuobodų darbą į ilgalaikį giliai murmantys, dūzgiantis, ar zvimbimas garso
burbonas - kapitalizuojamos prancūzų šeimos narį, įkurta 1272, kuriai priklauso Prancūzijos valdovus 1589-1793 ir 1814-1830, Ispanijos 1700-1808 1814-1868 1875-1931, o nuo 1975 m. Neapolio 1735-1805, ir dviejų Sicilija nuo 1815 1860 [Bourbon (Reunionas), Prancūzijos salos Indijos vandenyne] rožių (Rosa borboniana) vertikalioje augimo spindi lapai, dygliuotas šakas, ir sugrupuot...
burnaryklė - burnoje ir ryklėje ar susijusių su burnos ir ryklės arba ir ryklėje ar burnos ir ryklės
burinis - burin|is, burinė -> burė: Burinis laivas.
autocisterna - aa įrengtas krovininis laivas veža skystus urmu ba priemonės bakas montuojamas atlikti skysčių rezervuarų, taip pat vežti degalų, karinės įgulos tankai nario krovininis lėktuvas
burbulas - burbulas iš skysčio susidaranti bei kylanti oro pūslė: Vandens, muilo b. prk.: Iš to viso tik b. (niekai).
buriavimo - veiksmų, tai ar pramoga lenktynių ar kreiseriniu jachta
burkavimas - burkãvimas → burkuoti 1: Pasiklausyk karvelių burkãvimo | Nutilo amžinai ratelio burkavimas, špūlės tarškimas
buriavimas - buriãvimas → buriuoti: Buriavimas iš seno yra laikomas vienu gražiausių sportų
buriuotojas - buriúotojas,-a kas buriuoja:Regatoje dalyvaus per 30 buriuotojų
burbėjimas - burbė́jimas. →. burbėti: 1. Tai burbė́jimas – nieko negali suprasti nė tos kalbos! 2. Pagaliau Jurui iki skausmo įsikirto moters burbėjimas. 3. →. burbėti 5: Išgirdęs burbė́jimą, maniau, kad kažin kas pasidarė, o čia bulbų išsiversta [iš užtvaros].
burgzti - bur|gzti, burzgia, burzgė birgzti, ūžti, dūgzti: Kuliamoji burzgia. Musės burzgia. burzgimas.
burbuliavimas - burbuliãvimas → burbuliuoti:1. Alaus iš bačkos burbuliãvimas Pasiutęs tos dumblynės burbuliãvimas – baimė ir bristi ║ Už tokį burbuliãvimą gausi par snapą – gerk gražiai! 2.Krūmuose girdžias lengvas burbuliavimas šaltinio Puodo burbuliãvimas, kai verda 3.Iš visų pusių buvo girdėti teterv...
burblys - burbl|ys, burblė dkt. šnek. kas neaiškiai kalba, burba, murmeklis.
burkuoti - burk|uoti, burkuoja, burkavo 1. šaukti burkū (apie balandį): Girdėjau balandį burkuojant. 2. murkti (apie katę). 3. meiliai kalbėtis, flirtuoti: Jie ten burkuoja. burkavimas.
buriuoti - bur|iuoti, buriuoja, buriavo plaukti su buriniu laivu: buriuoja prieš vėją. buriavimas: buriavimo sportas. buriuotojas, buriuotoja dkt.
burgėti - burgė|ti, burga, burgėjo veržtis iš gilumos, tekėti: Vanduo burga iš eketės. Šaltinis burga. burgėjimas.
burbėti - burbė|ti, burba, burbėjo 1. neaiškiai kalbėti, bambėti, murmėti: Tylėk neburbėjęs! 2. burbuliuoti, ulbėti: Tetervinas burba. 3. storai šalti (apie langus). burbėjimas.
burbulis - burbul|is, burbulė dkt. 1. šnek. kas neaiškiai kalba, burblys, murmeklis. 2. familiariai storulis, apskritaveidis.
burbuliuojantis - burbulas, sušnypšti ir putų dujų išbėga gyvumą ar linksmumas
burkuolis - burkuol|is, burkuolė dkt. kas burkuoja: Balandis burkuolis.
burbuolė - burbuolė 1. bumbulas. 2. varpa storu mėsingu viduriu: Kukurūzo, ajero b.
burbeklis - burbekl|is, burbeklė dkt. šnek. kas burba, bambeklis.
burbuliuoti - burbul|iuoti, burbuliuoja, burbuliavo 1. burbulams kilti; burbulus leisti, daryti: Vanduo virdamas burbuliuoja. Karvė nėmaž negeria, tik burbuliuoja. 2. gurgėti: Bulvės verda, burbuliuoja. Pelkė burbuliuoja. Pilvas burbuliuoja. 3. ulbėti (apie teterviną, kalakutą). 4. šnek. neaiškiai kalbėti, murmėi. burbuliavimas.
burbtelėti - burbtelė|ti, burbtelėja, burbtelėjo kiek suburbėti. burbtelėjimas.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž