Žodžių Bler reikšmės

blerbti - blerb|ti, blerbia, blerbė 1. plerpti, tarškėti: Išklibęs ratelis, mašina blerbia. 2. šnek. tuščiai kalbėti, plepėti, tarškėti: blerbia niekus. 3. šnek. žliumbti, verkti: Vaikas pradėjo blerbti blerbimas.
blerbėti - blerbė|ti, blerba, blerbėjo 1. barbėti, braškėti: Stiklas blerba. 2. verdant pliupėti: Košė, šiupinys blerba. 3. šnek. nesuprantamai kalbėti, plepėti: Jis blerba nežinia ką. blerbėjimas.
blerbimas - blerbìmas → blerbti:1.Baisus mašinos blerbìmas – ausys kursta 2.Atsibodo to jo blerbimo klausyti 3.Išvien tas tavo blerbimas – blerbia ir blerbia
Blakpulis - miestas Šiaurės vakarų Anglija Lankašyro Airijos jūros pop 144.500
bedwetter - enurezė, ypač kai vyksta lovoje miego metu
blakstiena - blakstien|a voko plaukas. blakstienas sudėti (prisnūsti). blakstienas šunims kapoti (elgetauti).
blakstienos - blakštienos akies vokų plaukai.
blakstienotas - blakstienótas,-a blakstienuotas: Blakstienotosios kirmėlės Blakstienoti lapai
blakstienėlė - blakstienėlė biol. trumpas žiuželis.
blakstienėlės - minutę trumpas hairlike procesas dažnai dalimi yra pakraštyje, ypač vienas ant langelio, kuris gali lupimas judėjimą ir tarnauja ypač laisvosiose vienaląsčių organizmų lokomotyvas arba aukštojo klasių skysčių blakstienų dabartinis blakstienų minutę trumpą hairlike dažnai formavimo procesas pakraštyje, ypač langelį, kad yra pajėgi lupimas judėjimą ir ta...
blanka - blankà 1.sutemimas, blausa:Vakaro blankojè negalėjo pažinti 2.suniurimas:Veido blankà
blanda - blanda ūkana, apsiniaukimas: Saulė į blandą leidžiasi, gali būti lietaus.
blakė - blak|ė 1. zool. vabzdys, paprastai kenkėjas ar parazitas, plokščiu kūnu ir maža galva: Patalinė blakė (Cimex lectularius). Uoginė blakė (Dolycorus baccarum). Kopūstinė blakė (Eurydema ventralis). Pušinė blakė (Aradus cinnamomeus). 2. žr. blaka. blakės dgs. zool. panašių vabzdžių būrys (Hemiptera).
blankas - blankas popieriaus lapas su išspausdintu įstaigos ar įmonės pavadinimu oficialiems raštams; spausdinta dokumento forma, kurią reikia užpildyti.
blandus - bland|us, blandi 1. tirštas: blandi sriuba. 2. tamsus, apsiblausęs: blandi diena. Blandžios akys. blandžiai prv. blandumas.
blaivus - blaiv|us, blaivi 1. giedras, aiškus, mėlynas, skaidrus: Blaivus dangus - nė vieno debesėlio. 2. negirtas: Girtas dainuosi, blaivus vaitosi (folkloras). 3. prk. aiškiai galvojantis: Blaivus protas, sprendimas. blaiviai prv.: Blaivus galvoti. blaivumas.
blaivas - blaiv|as, blaiva žr. blaivus.
blakutė - blakutė zool. augalų syvais mintantis labai smulkus vabzdys: Kriaušinė b. (Psylla pyri). Morkinė b. (Trioza viridula).
blaiviai - c ne girtas pažymėtas nuraminti, arba rimtai arba rimtai susimąstęs ar elgesys neskubi, maisto produktais ir gėrimais Abstemious B nėra priklausomas nuo svaigaus gėrimo kalį organizme sulaikančių, ramina pažymėti blaivybę, nuosaikumo, arba sunkumui
blandytis - blandytis, blandosi, blandėsi 1. blaivytis, giedrytis: Blandosi dangus, nelis. 2. niauktis: Oras pradėjo b. 3. atsigauti, blaivytis: Ligonis jau blandosi, matyt, gyja. Iš miego atsikėlęs blandaus. blandymasis.
blaksėti - blaksė́ti,blàksi, -ė́jo 1.blakčioti, pliupsėti Blàksi šviesa Kas čia yra, kad ta lempa tep blàksi! 2.plazdėti, plevėsuoti:Pamaži kilnojos irklai, nuvargusi blaksėjo vėliavikė 3.mirksėti (akimis):Blaksė́k neblaksė́k – lašinių negausi pàblaksi, -ė́jo 1.kiek blaksėti Lempa pablak...
blaivėti - blaivė|ti, blaivėja, blaivėjo 1. giedrėti, švisti: Dangus blaivėja, daugiau nelis. 2. darytis nebegirtam; imti mažiau gerti svaigalų: Kaimas blaivėja. blaivėjimas.
blaivytis - blaivytis, blaivosi, blaivėsi 1. giedrytis: Dangus, diena blaivosi. 2. gaivintis (grynu oru), miegu kratytis: Eisiu į lauką b. 3. darytis nebegirtam. blaivymasis.
blaivykla - blaivykla blaivinimo įstaiga.
blaivybė - blaivyb|ė susilaikymas nuo svaigalų: Blaivybė - dorybė. blaivybės draugija.
blaivumas - blaivùmas 1.→ blaivus 3: Blaivùmas to dangaus – jokio debesėlio! 2. → blaivus 4: Tai blaivùmas žmogaus – nė į burną neima! 3.→ blaivus 5: Proto blaivumas
blaivinti - blaivin|ti, blaivina, blaivino 1. daryti blaivų, negirtą. 2. prk. smaginti, džiuginti: Blaivinti nuotaiką. blaivinimas.
blaivininkas - blaivinink|as, blaivininkė dkt. kas negeria svaigalų; kas rūpinasi blaivybe.
blaivinantis - stebėti ar supratimo būties įspūdį
blaiviagalvis - blaiviagal̃vis,-ė kas blaiviai galvoja.
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž