Žodžių Bjaurus reikšmės

bjaurus - bjaur|us, bjauri 1. negražus, nedailus; šlykštus, atstumiantis: Bjaurus pažiūrėti. Bjaurus valgis, kvapas. 2. prastas, šlapias, subjuręs: Bjaurus kelias, oras. 3. piktas: Bjaurus šuo. 4. prk. niekingas, nedoras: Bjaurus darbas. Bjaurus žmogus. Meilikauti nedora, bjauru. 5. prk. smarkus, didelis: Bjaurus šaltis, skausmas. bjauriai prv.: Bjaurus atrodo, šneka. Bjaur...
jaurus - jaur|us, jauri klampus: jauri pelkė.
bjauru - baisus, skaudžios įžeidžiantis regėjimo šlykštus b puolimą ar nemalonus bet ta prasme, moraliai įžeidžiantis ar nemalonaus
taurus - taur|us, tauri 1. lemtas, doras: Taurus žmogus. 2. kilnus: Taurios mintys. prk.: taurieji (chemiškai atsparūs) metalai. taurusis elnias (zool. Cervus elaphus). tauriai prv.: Taurus pasielgti. taurybė taurumas.
bjaurumas - bjaurùmas bjaũrumas bjáurumas → bjaurus:1.Padarysit po langu tokį bjaurùmą(pripilsite šiukšlių), negalėsit nė lango atidaryt 2.Prie ruošos ilgom rankovėm baisus bjaurùmas O bjaurùmas kelio, apsaugok pone Dieve! Sunkumas, bjaurumas gobtūrėlio ║ Bjaurùmas oro – nė kojos iškelti pro du...
ziaurus - žiaur|us, žiauri negailestingas: Žiaurus žmogus, likimas, darbas. Žiaurūs karai, žodžiai. žiauriai prv.: Žiaurus elgtis. žiaurybė žiaurumas.
siaurus - šiaur|us, šiauri 1. šiaurinis, šaltas, žvarbus: Pakilo šiaurūs vėjai. Šiaurus oras. 2. prk. rūstus, atšiaurus. šiauriai prv.
niaurus - niaur|us, niauri 1. keliantis niūrią nuotaiką, nykus: niauri buvo nugalėtųjų pilis. Niaurūs griuvėsiai. Bute buvo niauru ir tamsu. 2. paniuręs, piktas: Sėdi, galvą nuleidęs, niaurus niauri nuotaika. Niaurus veidas. niauriai prv. niaurumas.
bjaurumo - kokybės ar būsena yra negraži kažkas, kad yra negraži
žiaurus - žiaur|us, žiauri negailestingas: Žiaurus žmogus, likimas, darbas. Žiaurūs karai, žodžiai. žiauriai prv.: Žiaurus elgtis. žiaurybė žiaurumas.
šiaurus - šiaur|us, šiauri 1. šiaurinis, šaltas, žvarbus: Pakilo šiaurūs vėjai. Šiaurus oras. 2. prk. rūstus, atšiaurus. šiauriai prv.
netaurus - Naudojamas kaip funkcija žodžio nurodyti atpildo tašką
atsiaurus - atšiaur|us, atšiauri 1. šiurpus, šaltas: Atšiaurus klimatas. atšiauri gamta. 2. prk. šiurkštus, nemandagus: Atšiaurus balsas. atšiauraus būdo žmogus. atšiauriai prv.: Su manimi elgėsi atšiauriai. atšiaurumas.
bjauratis - bjaurat|is, bjauraties m. bjaurus oras, dargana: Kur tu važiuosi per tokią bjauratį?.
bjaurėtis - bjaurė|tis, bjaurisi, bjaurėjosi šlykštėtis, piktintis: Negražiu elgesiu visi bjaurisi. bjaurėjimasis.
bjaurastis - bjaurast|is, bjaurasties m. bjaurūs žodžiai, darbai, dalykai.
atšiaurus - atšiaur|us, atšiauri 1. šiurpus, šaltas: Atšiaurus klimatas. atšiauri gamta. 2. prk. šiurkštus, nemandagus: Atšiaurus balsas. atšiauraus būdo žmogus. atšiauriai prv.: Su manimi elgėsi atšiauriai. atšiaurumas.
bjaurojimas - bjaurójimas 1.→ bjauroti 1: Čia bjaurójimas, o ne dažymas 2.→ bjauroti 4: Toks bjaurojimas, kaipgi važiuosi iš namų → apibjauroti Toks gi tavo apsibjaurójimas – gal purvynėj gulėjai! → pribjauroti: Pribjaurójimas neišpasakytas! pažeminimas, paniekinimas:Šitoks žmogaus subjaurojimas b...
bjaurinimas - bjaũrinimas bjáurinimas 1.→ bjaurinti 4: Baisus kitų dergimas, bjáurinimas – nemalonu ir klausyt Be šitų bjaurinimų atskirų žmonių autorius turėjo būtinai apsieiti 2. → bjaurinti 5 apbjaurinimas → apibjaurinti 2. | → išbjaurinti 1: Ant išbjaurinimo jo → pabjaurinti 1. → s...
bjauroti - bjauro|ti, bjauroja, bjaurojo 1. daryti bjaurų, negražų: Toks drabužis bjauroja žmogų. 2. teršti: Viščiukai bjauroja kiemą. 3. kristi šlapdribai, pustyti: Kur tu eisi - šitaip bjauroja. 4. keiktis, koneveikti: Kad ėmė rėkti, visokiais žodžiais! Ko tu čia dabar bjaurojies!.
bjauriai - bjauriai prv. -> bjaurus: B. atrodo, šneka. B. (labai) skauda.
bjaurata - bjauratà 1.šlapumas, nešvarumas, bjaurumas:Jų gryčioj bjauratà 2. bjaurus žmogus, bjaurybė:Eik tu, bjaurãta! Kur tu, bjaurãta, bėgi, dar prigersi!
bjaurėti - bjaurė|ti, bjaurėja, bjaurėjo 1. darytis bjauriam, negražiam. 2. bjurti, šlapti: Oras, kelias bjaurėja. bjaurėjimas.
bjaurybė - bjauryb|ė 1. bjaurumas. 2. bjaurus daiktas: Neimk tos bjaurybės į rankas. 3. bjaurybė netikėlis, nenaudėlis: Ko čia lendi, bjaurybe!.
bjaurinti - bjaurin|ti, bjaurina, bjaurino 1. daryti bjaurų, negražų. 2. teršti, bjauroti: Vandenį bjaurinti 3. dergti, koneveikti: Vardus mūs bjaurins piktos lūpos. bjaurinimas.
bjaurėjimasis - pasenęs nusigręžimas aa jausmą bjaurintis link kažko noras išvengti arba nusigręžti nuo aktas
aąbcčdeęėfghiįyjklmnoprsštuųūvzž